Kelonė į Ispaniją: trupiniai

Estimated read time 5 min read
[2022 06 08] Praeitame blogo įraše pasakojau apie savo gegužę bei darbostogas Ispanijoje. Rašydama apie kelionę akcentus sudėjau naudingiausiose vietose: kur buvom, ką matėm, kodėl važiavom, kaip sekėsi. Tačiau kiekviena kelionė turi akimirkų, kurios ją padaro įsimintinesne ir įsirėžia giliau nei geriausios parodos eksponatas. Tai juokučiai, kuriais vėliau dalijamės tarpusavyje ir su kitais.

Pasidalinsiu keliais trupiniais ir čia.

Mėsos skyrius

Pirmas dvi savaites gyvenime Sant Vicenç de Montalt miestelyje, kotedže, kuriame galėjome naudotis griliumi. Tai žinoma ir naudojomės. Na, o penkios minutės nuo namų buvo visai padoraus dydžio prekybos centras, į kurio mėsos skyrių ir nusitaikydavome.

Dvi savaites mes gestais, pirštais, laužyta ispanų, dar labiau laužyta anglų kalba pirkom vištas, jaučius, dešras ir t.t. Ir tik paskutinę dieną… Paskutinę dieną sužinojome, kad ten veikia numerėlių sistema.

Dabar aišku, kodėl vietiniai į mus taip keistai žiūrėdavo arba bandydavo lįsti „be eilės“ 😀

Ei, tik čia nelipkit!

Pirmą kelionės šeštadienį apsilankėme kitame miestelyje, iš kurio nusprendėme grįžti pėstute. Pėdinom smagiai sau palei jūros krantą štai tokiu taku:

Dešinėje – traukinio bėgiai. Kažkuriuo momentu takas baigiasi ir leidžiasi į paplūdimį, o dėšinėje atsiranda traukinio tunelis. Nusileidžiam mes prie jūros, tikėdiamiesi, kad ten praeisime toliau. Beje, nors Ispanijoje beveik visur merginos deginasi be viršutinės maudymkės dalies, ta vieta, į kurią nusileidom – visiškų nudistų pliažas. Praeinam pro visus tuos žmones ir atsitrenkiam į uolas. Praėjimo nėra, bet yra keli abejotini paisirinkimai. 1. Grįžt atgal, dar gerokai paėjėti iki požeminės perėjos, kad galėtume kirsti bėgius ir apeiti tunelį iš kitos pusės. 2. Lipti į uolas. 3. Perbristi per vandenį palei uolas.

Pirmas variantas atrodo toks nepatrauklus, kad vienas mūsų pasirenka antrą. Užlipa į viršų, sako, kad toliau yra normalus kelias, bet dauguma iš mūsų suabejoja sprendimo saugumu ir savo gebėjimais laipioti. Trečias variantas irgi nevilioja. Nors gylis gal tik iki pusės, bet neaišku, kas ten už uolų.

Taigi, nusprendžiam grįžti, atgal pro nuogalius, apeinam ratą, susitinkam su kolega, kuris lipo uolomis ir einam toliau. Tik jis dar nusprendė parodyt per kur lipo, vėl užsikorė ant akmenų, o iš paskos ėję vietiniai paaugliai puolė mums šaukti, taip kad net ispaniškai ėmėme suprasti.

Maždaug nelipkit čia, nelikti, ten toliau (rodo atgal) yra apėjimas! Na, smagu, kad rūpinasi, gal ten kiekvieną savaitę turistai nusiverčia, kad taip susijaudino?

Taksistas: kur jūs einat?

Paskutinę dieną pasidėjome lagaminus kažkokiame viešbutyje ir vakare susirinkę tarėmės, kaip nusigauti į oro uostą. Paprašėme administracijos iškviesti taksi, bet jie atsakė, kad įmonės nekelia ragelio, nes čia vyks maratonas, keliai uždaromi, visi užimti. Ok, bandysim važiuoti metro, bet tuo metu matau per langą, kad didelis taksiukas iškrauna svečius. Sakau Gedui, kad nueitų ir paklaustų, gal juos iškrovęs gali mus paimt.

Grįžta Gedas. Taksistas sakė „no“, nors ir labai draugiškas pasirodė. No tai no. Dar kurį laiką žmonės dėliojasi pirktinius į bagažą, pastoviniuojam, čiumpam už lagaminų ir pradedam dardėti metro stotelės link. O tuo turpu iš gatvės šaukia taksistas: „where are you going?! I am waiting!“. Pasirodo tas no buvo now ir jeigu now, tai gali nuvežti.

Kitas taksistas, kuris vežė mus iš miestelio į Barseloną, gavęs dešimt eurų arbatpinigių, jau tiesė rankas apkabinti, bet kažkaip susivokė ir susilaikė. Nežinau, gal ten labai neįprasta tai 😀

Ar ji tavo sesuo?

Paskutinėmis kelionės dienomis Gedas užsimanė apsikirpti, o kirpimo mašinėlės gi nepasiėmėm. Na, kai esi mieste, tai nėra bėda, ar ne? Kažkur bevaikščiodami pamatėm kirpyką. Užeinam, ten toks pupuliukas vaikinukas dirba. Gedas klausia ar apkirps, sudera kainą, o aš einu į gretimą kavinę kavos.

Įsitaisau taip, kad matyčiau kirpyklą, gurkšnoju kavą, stebiu pantonimą. Pupuliukas kerpa, kalba, ateina antras su lagaminu. Jie apsikabina, kažką kalba tarpusavyje. Tada užsidaro duris, vėl kažką kalba. Atidaro duris. Tas antrasis išbėga į lauką ir vedžiodamas ranka skaito kainininką (beje, Gedui pasakė mažesnę kainą nei parašyta). Vėl įbėga. Vėl jie užsidaro, pakalba, atsisaro. Aš jau vienu metu galvoju, kad reiks eit vyro gelbėt. 😀 O jis pats sakė, kad vienas iš klausimų buvo apie mane: Is she your sister?

How cuuute 🙂

Pabagai dar noriu pareklamuoti Gedo projektą, arba tiksliau pakviesti ne tik pamatyti Ispaniją nuotraukose, bet ir išgirsti.

Tokios tad kelios nuotrupos. Ar ir jūs turite tokių iš pažiūros kelioninių smulkmenų, kurias prisimenate su šypsena?


Apie visus įrašus iš karto sužinosite  Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.

Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.


Total
0
Shares

7Comments

Add yours
  1. 1
    Rūta

    Kodėl ‘pupuliukas’, o ne ‘kirpejas’, ‘vyras’, ‘specialistas’? Ką norėta pabrėžti – jo išvaizdą ar spėjamą (!) homoseksualumą? Kodėl manyta, kad tai skaitytojui svarbu žinoti?

  2. 2
    Salomėja

    Rūta, šiame tekste nėra nieko svarbaus skaitytojui. Čia akimirkos ir atsiminimai.

    Pupuliukas dėl elgesio nuo pat pradžių, analogiškai, pvz būtų katytė. O homoseksualumas jums kažkas išskirtinio ir ne mūsų gyvenimo dalis, kad smagus pasakojimas kaip “specialistas” kabina klientus trigerina? Nes man juokinga, nepaisant lyties, kad kirpykloje turi atsimušinėt ;D

  3. 3
    Urtė

    Labai smagiai susiskaitė. Aš irgi kažkada esu buvusi Ispanijoje, Barselonoje, nors tai buvo taip seniai, kad kartais atrodo, jog tai netiesa, bet, aišku, nuotraukos primena, kad visgi tikrai buvo! O tokios asmeniškos smulkmenos ir visokie maži nesusipratimai dažnai net geriau įsimena net geriau nei aplankyti muziejai…

  4. 4
    Salomėja

    Urte, man jau dabar tai atrodo seniai ir netiesa, kažkodėl senesnės kelionės atrodo realesnės nei ši 🙂

  5. 5
    Urtė

    Dar šiek tiek pakomentuosiu…
    Aš, pavyzdžiui, labai prisimenu, kai Barselonoje, nusprendusi pasivaikščioti ant akmenų prie jūros, ne ten pastačiau koją ir įkritau į duobę po smėliu vos ne iki pažastų, laimei, man greitai padėjo išlipti mano bendrakeleiviai. Buvo daug išgąsčio ir šiek tiek nusibrozdinimų, bet nieko rimto, ko nepataisytų paprasti pleistriukai 🙂

  6. 7
    Eglė

    Mums visad smagu tokie juokučiai ar maži nesusipratimai, iš kurių dar ilgai gali kikenti ar maloniai prisiminti. Kaip sakau, riešutukai ar net čili pipiriukai šokolade 😀

+ Leave a Comment