Kaip įmanoma perskaityti tiek knygų? Šis klausimą girdžiu labai dažnai. Kartais susierzinu, nes nežinau, ką atsakyti, kartais pati susimąstau, kaip čia taip gaunasi, kartais bandau papasakoti apie savo įpročius. Mėgstu skaityti ir tiesiog tą darau. Kol nerašiau knygų blogo, aš net nežinojau, kiek gi ten tų romanų per metus susidaro. Pačiai staigmena buvo metų gale.

Nusprendžiau pasidalinti savo skaitymo istorija, patirtimi bei atskleisti paslaptis, kaip aš perskaitau šimtą knygų per metus. Daugiau, šiaip jau, tačiau šimtas gi taip gražiai skamba 🙂

Kaip ir kada mano gyvenime atsirado knygos

Aš pradėjau klausti žmonių, ar jie pamena, kada pradėjo skaityti. Štai mano vyras sakė, kad jį mažą versdavo tėvai. Matyt, kaip ir daugelį. Ir tik kažkada, perskaitęs labai įdomią knygą (sorry, nebepamenu, kokią) užsikabino visam laikui. O kiti taip ir neužsikabina, dar gi dėl tos prievartos skaitymo purtosi iki pat senatvės.

Mano istorija kitokia. Niekada niekas nevertė. Niekada niekas nedraudė, tai net po antklode slėptis neteko :).

Skaityti aš išmokau savarankiškai dar gerokai prieš pradėdama eiti į mokyklą. 4-5 metų. Norėčiau apsimesti išskirtine, bet tikrai nebuvau kažkoks genijus. Kaip pavyko? Tiesiog leisdavau laiką su kiek vyresne drauge, kuri jau ėjo į pirmą klasę ir darydavo namų darbus. Gal ir ne draugė ten buvo, tiesiog mamos mus sumesdavo į vieną krūvą, tačiau esmės tai nekeičia. Stebėjau ir pramokau.

Greitai supratusi, kad iš raidžių susidėlioja žodžiai, o iš žodžių istorijos, ėmiau skaityti visas vaikiškas knygeles. Pradėjusi lankyti mokyklą žinias užtvirtinau.

Tuo metu po pamokų eidavau pas tėtį į darbą, o jis dirbo supirkimo punkte, kur žmones atnešdavo makulatūros ir kito gėrio. Dabar gi kažko laukdama nosį sukišu į telefoną, o tada kapsčiausi po popieriaus krūvas ir išsitraukiau leidinį, kurį prisimenu kaip pirmą savo knygą storais viršeliais.

Ar atspėtumėte, kokia tai buvo knyga?

Išduosiu – Janosch „Panama labai graži“. Jauki istorija, kuri sukėlė mano pasipiktinimą! Iš storos knygos, aš su savo vaikišku naivumu, tikėjausi skaitymo bent pusei metų, o tada surijau per vieną popietę, nes kiek gi ten to teksto. Taip nustojau bijoti „tikrų“ knygų ir prasidėjo mano skaitymo karjera.

Įsimintiniausios vaikystės knygos

Šiandien knygos vaikams ir jaunimui man kelia pavydą. Rimtai! Koks pasirinkimas! Pradėkim, kad ir tuo pačiu Hariu Poteriu. Taip taip, skaičiau, neseniai ir įsigyjau, bet pirma dalis Lietuvoje pasirodė, kai aš baiginėjau mokyklą. Tuo metu nebuvo interneto, todėl apie burtininką berniuką sužinojau tik studijų metais. Ne tas pats, kas skaityti tada, kai esi vaikas.

Visgi, vaikystėje ir aš radau, ką skaityti. Mano mėgstamiausia rašytoja buvo Astrid Lindgren. Kaip ir daugelio vaikų. Kultinė, taip pat iš makulatūros krūvos išgelbėta, knyga – „Broliai Liūtaširdžiai“.

Net ir šiandien „Brolius Liūtaširdžius“ ir Hector Malot „Be šeimos“ aš įvardinu, kaip ypatingiausias savo vaikystės ir viso gyvenimo knygas, kurios suformavo mano vertybes, požiūrį į pasaulį ir visą asmenybę.

Čia keletas knygų, kurias skaičiau jaunesniame amžiuje.

Randat kažką pažįstamo? Senos, mielos, jaukios. Visgi, atkreipkite dėmesį, kokios gražios yra leidyklos „Nieko Rimto“ leidžiamos Plėšiko Hocenploco knygos šiais laikais!

Ką skaičiau paauglystėje

O paauglystėje šokau į meilės ir nuotykių pasaulį! Skaičiau viską, bet ypač pamėgau Aleksandrą Diuma ir jo muškietininkus. Buvau lengvai įsimylėjusi vieną iš ketvertuko. Bet ne d’Artanjaną, oi ne 🙂 Atspėsit? Aišku, kad Atą.

Daug ir noriai krimtau meilės romanus, dėl ko mano lietuvių kalbos mokytoja kraupo, bet pati gi mamai skolino tas knygas. Aš net nežinau, kas jas leido, bet dabar leidykla „Svajonių knygos“ siūlo labai panašų asortimentą. Nevengiau ir privalomos mokyklinės literatūros, tik ją skaičiau anksčiau nei reikėjo. Pvz., tokią lietuvišką klasiką kaip Vinco Mykolaičio Putino „Altorių šešėly“ perskaičiau aštuntoje klasėje.

Pirmoji asmeninės bibliotekos knyga

Išvažiavau studijuoti ir visai nebeturėjau galimybių pirkti knygų. Online parduotuvių su knygų išpardavimais dar nebuvo. Iš tiesų, trūko pinigų net maistui, ką jau kalbėti apie kažkokį rūbą ar pramogas. Knygas ėmiau iš bibliotekos, tačiau visada svajojau, kad pradėjusi dirbti, kiekvieną kartą iš algos įsigysiu kažką savo.

Baigiau studijas. Pradėjau dirbti. Gavau algą ir atėjo ta diena. Pirkau Knygą. Šiandien man būtų be galo sunku išsirinkti, tą, kuri pradės asmeninę kolekciją. Bet tą kartą per daug nesureikšminau fakto ir tiesiog nusipirkau, ko norėjau. Garbė atiteko John Irving „Sidro namams“. Net ir šiandien turiu tą žalią knygą ir ji man kelia didžiulę nostalgiją.

Vėl atradau studijų metu pamestą skaitymo džiaugsmą, supratau, kad turiu mėgstamiausią rašytoją. Net naktį pažadinta pasakyčiau, kad Haruki Murakami knygos yra tos, kurias galiu skaityti šimtus kartų ir niekada neatsibos.

Pirmieji Haruki Murakami lietuviški leidimai irgi yra vienos pirmųjų mano asmeninės kolekcijos knygų. Aną kartą varčiau, atrodo viskas dar taip neseniai vyko, o puslapiai jau pageltę…

Knygų blogo sukūrimas

Manau, dauguma žinote, kad rašau knygų blogą „Šiukšlynėlis“. Rudenį jam bus 12 metų. Įdomu, kodėl jis iš viso atsirado? Nes aš labai sunkiai įsimenu autorių pavardes ir knygų pavadinimus. Aš galiu jums pasakyti, kokią knygą skaitau dabar. Kažkokią leidyklos “Baltos lankos“ apie žmogžudystę ir trisdešimties metų senumo įvykius. Kas autorius? No idea. Kaip vadinasi? Kažkas ten kažkur kažkaip laukia. Nesimaivau. Aš tikrai neįsimenu.

Todėl sukūriau knygų blogą, kuriame pradėjau žymėtis, ką perskaičiau. Ir kai bibliotekoje į rankas paimu knygą, bet negaliu atsiminti ar esu ją skaičiusi, aš patikrinu tinklaraščio paieškoje. Viena kita užuomina primena ir turinį.

Sakysit, o kuo neįtinka skaitytojų soc. tinklas „Goodreads“? Tiesiog jis veikia nuo 2007 metų. Mano blogas nuo 2008. Vienerių metų „Goodreads“ dar nebuvo populiarus ir aš tokio nežinojau. Ką jau ten! Juk buvo one.lt laikai! Aš net ir „Facebook“ profilį turiu tik nuo 2009.

Taigi, sukūriau blogą ir nuo tada pradėjau žinoti, ką skaitau ir kiek perskaitau. Tuo pačiu, pasirodė, kad mano atsiliepimai įdomūs tegul ir ne dideliam, bet nuolatiniam bei ištikimam sekėjų ratui. Niekada aš to tinklaraščio plačiai nereklamavau, nors sulaukdavau dėmesio iš žiniasklaidos priemonių. Tiesiog iš lūpų į lūpas. 

Po kokių penkių metų ir draugystė su leidyklomis prasidėjo, kas motyvavo tiesiog imti ir skaityti.

Mano skaitymo įpročiai

Vėl grįžtame prie klausimo, kaip perskaityti šimtą knygų per metus. Būna sulaukiu ir replikų, ar dar ką nors be skaitymo veikiu. Pagalvokime. Visko gyvenime buvo, bet 90-120 knygų per metus perskaitydavau tiek tada, kai dirbau „ofisinį“ darbą, tiek tada, kai pradėjau freelanc’inti, tiek tada, kai patys darėme buto remontą. Jokie gyvenimo pokyčiai to nepakeitė.

Tad taip. Aš be skaitymo dar ir gyvenu. Dirbu. Keliauju. Turiu kitų hobių. Nors dirbu namuose, niekada neskaitau darbo metu, išskyrus tuos atvejus, kai įsigudrinu nuvogti vieną kitą skyrių pašto ar parduotuvės eilėje :D. Taip pat, kaip ir daugelis, aš švaistau daug laiko naršydama socialiniuose tinkluose.

Tad kokie mano įpročiai? Skatau beveik kiekvieną vakarą apie valandą. Man atrodo, jei žmogus, kad ir koks užsiėmęs bebūtų, negali prieš miegą bent 10 minučių paskaityti, kažkas su jo gyvenimu blogai. Kalbu apie tuos, kurie skaityti nori, nes laikausi nuomonės, kad neskaitantis žmogus blogesniu netampa ir spausti savęs nereikia.

Kai buvau jaunesnė, tai aukodavau naktis. Dabar mėgstu į lovą susiruošti apie 10-11 vakaro ir iki 12 paskaityti. Retai skaitau ilgiau. Vasarą įsigudriname eiti paskaityti į miestą. Vakare, po darbų. Štai ir dar valanda.

Tik vos vos daugiau skaitau savaitgaliais, nes juos suryja kitos veiklos. Be to, kai dirbi namuose, tai darbo dienų ir savaitgalių ribos išsitrina ir net sekmadienį save pagaunu prie rašomų tekstų. Tačiau, žinokit, aš nežiūriu serialų ir klausydama, kaip žmonės matė tą tą aną ir šitą vis svarstau, iš kur tiek laiko?

Jei jūs klausiate, kaip perskaityti 100 knygų per metus, aš klausiu, kaip peržiūrėti tris serialo sezonus? Nėra pas mus ir televizoriaus, suskaičiavau, kad 12 metų tokio daikto namie nebuvo. Tad vienintelis tikras laiko žudikas – internetas.

Mano rekomendacijos, kaip perskaityti daugiau knygų

Aš jums papasakojau apie save ir savo skaitymo istoriją bei įpročius. Tačiau žadėjau patarimų, kaip perskaityti šimtą knygų per metus. Vienais patarimais aš pati vadovaujuosi, nes man tiesiog patinka tokie įpročiai. Kitais visiškai nesiremiu, bet gal tiks jums. Esame skirtingi!

Beje, visai neseniai parengiau tekstą „Kaip pradėti skaityti: 10 patarimų ir knygų rekomendacijos“, kuriame dalinuosi patarimais visiškai neskaitantiems žmonėms. Dauguma tikrai tinka ir norintiems skaityti daugiau, kelis svarbiausius paminėsiu ir čia!

  • Skaitykite kelias knygas lygiagrečiai

Nežinau kaip jums, bet man būna taip, kad užstringu kažkokioje knygoje. Ilgai skaitau, mesti nesinori, bet jaučiu, kad ateina blokas, kai knygos į rankas iš viso neimsiu.

Tuomet aš pasirenku kitą skaitinį, dažniausiai lengvą page turner’į, o tą lėtesnę knygą skaitau po truputį. Po skyrių tarp kitų knygų, kol vėl užkabina. Po puslapį prieš įsitaisydama paskaityti kitos.

Kartais į kelionę nenoriu imti pradėtos storos knygos, ar tokios, kuri eina į pabaigą. Tada vėl gi įsimetu kažką naujo, o grįžusi užbaigiu senesnę.

Esu sulaukusi klausimo, ar nesusimaišo turinys. Na ne. O ar susimaišo, kai žiūrite skirtingus serialus, po kelias serijas? Juk jau mokykloje išmokstame persijungti iš vienos pamokos į kitą, tada grįžti ir vėl persijungti.

  • Skaitykite vaikams ir jaunimui skirtas knygas

Tas pats patarimas, kaip ir visai neskaitantiems. Kodėl? Įtraukia, nesudėtinga, greita.

Knygų vaikams aš neskaitau, bet paaugliškas griebiu ne taip ir retai. Ypač populiarias distopijas bei maginės fantastikos istorijas. Reikia išvardinti? „Bado žaidynės“ ir „Divergentė“ įtraukia taip, kad nesinori nei miegoti, nei valgyti.

Iš naujesnių – Joey Graceffa „Edeno vaikai“, „Edeno išrinktieji“ ir „Edeno maištininkai“.

Jei nepatinka bet kokios formos fantastika, tai rekomenduoju realias, graudinančias, stiprias ir įkvepiančias autorės Kimberly Brubaker Bradley knygas “Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą” ir “Karas, kurį galiausiai laimėjau”. Aš verkiau. Daug.

  • Skaitykite elektronines knygas ar klausykite audio knygų

Patarimas, kurį noriu pakartoti. Audio knygų pati neklausau. Ne todėl, kad būčiau prieš, tačiau lietuviška pasiūla manęs neįtikina. Tiesiog, kol kas nėra to, ką aš popieriuje skaityčiau, tai ką jau ten klausymas. Su elektroninėmis knygomis kiek kitaip.

Jau prieš daugelį metų rašiau tekstą apie elektroninių skaityklių pliusus ir minusus. Nebesikartosiu. Tačiau pastaruoju metu esu atradusi ir pamėgusi skaitymą telefone. Iš pradžių keista. Nepatogu. Akys vargsta. Bet tada reikia prisiminti du faktus:

  • Telefone nuolat skaitome naujienų portalų, forumų, socialinių tinklų, blogų tekstus ir nesiskundžiame, kad nepatogu.
  • Telefonas visada po ranka, net jei pamirštame pasiimti knygą.

Jūs jau skaitote telefone. Tad išjunkit tą delfį ir įsijunkit knygą. Sakote, kad sunku susikaupti? Skaitykite paaugliškas knygas, meilės romanus, istorijas, į kurias nebūtina daug gilintis. Skaitykite, ką nors panašaus į tai, ką skaitote internete – knygas apie žvaigždes, kriminalines istorijas ir pan.

Kam iš viso tokios paprastos knygos, ką jos duoda? O ką duoda tai, kad eilinį kartą įsijungiate Instagram? Ne visi malonumai privalo būti naudingi, todėl jie ir vadinami malonumais! Be to, nėra tokių knygų, kurios visai bevertės. Bent pavartyti akis, o tai gera mankšta, galima 😀

  • Sekite knygų blogerius socialiniuose tinkluose

Pakomentuosiu trumpai – knygų blogeriai yra tie žmonės, kurių dėka prieš jūsų akis nuolat šmėžuoja įvairių leidinių viršeliai.

Ryte, vakare, kada tik įkišate nosį į internetą,  jūs negalite išvengti naujo trilerio, naujo romano, karšto detektyvo, knygų akcijų, išpardavimų, mėnesio topų.

Ir jei gardaus pyragėlio nuotraukos nuvilioja pažiūrėti, kas gero šaldytuve, taip ir įdomus atsiliepimas galų gale įtikins atsivesti naujos knygos viršelį.

  • Rinkitės lengvesnio turinio knygas

Ei! Nesupraskit klaidingai. Aš nesiūlau atsisakyti rimtų ir vertingų knygų, klasikos, modernių romanų, filosofinių kūrinių ir panašiai. Jei tik norisi – pirmyn! Bet prisiminkite temą. Juk čia patarimai, kurie leis jums suprasti, kaip įmanoma perskaityti daug knygų.

Aš „sunkiasvores“ knygas skaitau lygiagrečiai su kitomis. Jei tokias rinkčiausi vieną po kitos, tikėtina, kad ties dešimta knyga galva jau sproginėtų, o vienuolikta nebeteiktų džiaugsmo. Todėl aš kremtu detektyvus, kremtu romanus, o tada įterpiu, pvz., Jevgenij Zamiatin „Mes“, dėl ko man ankstesnių fone ir pati knyga atrodo stipresnė ir minčių daugiau kyla.

  • Rinkitės plonesnes knygas

Šiuo patarimu aš nesivadovauju. Mano neskaitytų kūrinių lentynoje plonos knygos užsilieka ilgiausiai. Pati mieliau renkuosi štai tokias storules:

Beje, Trent Dalton „Berniukas nuryja visatą“ labai labai rekomenduoju. Viena geresnių, kurias skaičiau šiais metais.

Visgi, jei norite perskaityti daugiau, tai logiška, kad su plonomis knygomis šis pageidavimas įgyvendinamas lengviau. Reikia rekomendacijos? Jennifer Clement „Maldos pagrobtosioms“ – stipri istorija apie Meksikos kasdienybę.

Neil Gaiman “Vandenynas kelio gale” – nuostabus pasakojimas apie vaikystę ir dalykus, kuriuos užaugę mes pamirštame.

Yoko Ogawa „Begalinė lygtis“ – japoniška estetika ir mielas tekstas apie unikalią draugystę bei meilę skaičiams.

Sally Rooney „Normalūs žmonės“ – apie jaunuolių meilę. Bet neįprastai. Ne veltui nominuota „Man Booker“ prizui. 

  • Tiesiog skaitykite ir žymėkite skaitymo progresą

Šiame tekste ne kartą leidau suprasti, kad skaityti vien dėl skaičiaus neverta. Tačiau tuo pačiu dalinuosi patarimais, kaip galima perskaityti daugiau, jei to tikrai norisi. Dar vienas triukas – sekti savo progresą. Daugelį sportuojančių motyvuoja įvairios programėlės. Yra tokių ir skaitytojams.

Jau minėjau soc. tinklą „Goodreads“, kuriame galite bendrauti su kitais, skaityti atsiliepimus, vertinti, žymėti perskaitytas, norimas perskaityti knygas, o taip pat sekti ir skaitymo progresą. Gausu pasiūlos ir telefonams skirtų programėlių parduotuvėse. Siūlomi įrankiai padeda planuoti skaitinius ir sekti pasiekimus.

Aš pati nenaudoju nė vienos, tad negaliu patarti, kuri gera. Man nereikia savęs skatinti bei motyvuoti. Aš skaityti noriu, o kai noriu, tai randu laiko ir man nesvarbu ar tris puslapius per dieną, ar penkiasdešimt sukrimtau. Tačiau įpročių formavimas yra naudingas dalykas.

Minėjau, kad 10 minučių per dieną gali rasti kiekvienas norintis. Prieš miegą, per kavos pertraukėlę, galų gale, kad ir tualete – tikrai yra baltų dėmių, kurias galima užpildyti knygos puslapiais. Bet tik jei to norite!

  • Dalyvaukite knygų skaitymo iššūkiuose

Galvojate tik vaikščiojimo iššūkiai skatina daugiau judėti? Oi ne! Visi jie taip veikia. Skaitymo iššūkiai taip pat tampa papildoma motyvacija atsiversti knygą. Be to, paįvairina rutiną ir priverčia pasidomėti žanrais, kurių dar nebandėte. 

Kur rasti iššūkių? Mano minėtame „Goodreads“ galite mesti tokį sau ir pasižadėti perskaityti šimtą knygų per metus. 

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos ir Lietuvos aklųjų biblioteka kiekvienais metais organizuoją projektą „Vasara su knyga“. Kviečia skaityti ir laimėti prizų. 

Ir, žinoma, blogeriai socialiniuose tinkluose prigalvoją daugybę atrakcijų. Sekite žymas #skaitymoissukis, #knyguissukis ir panašias bei tikrai rasite sau tinkamą pramogą. 

Papaskokit ir jūs!

Aš papasakojau savo skaitymo istoriją, patirtį, bei pasidalinau patarimais. Dabar norėčiau išgirsti kaip jums sekasi skaityti. Kada pradėjot, ar patinka, kokias knygas renkatės? Kaip randate laiko. Kodėl nerandate ir kodėl galvojate, kad mano patarimai blogi? Ar turite savų tips & tricks?  Galite rekomenduoti knygų, kurios užkabina? O gal nemėgstate skaityti ir turite antiistoriją? Pasidalinkite patirtimi komentaruose!

O aš jus motyvuosiu dovana. Visi, kurie dalinsis istorijomis, skaitymo patarimais, knygų rekomndacijomis ar antiistorijomis, dalyvaus konkurse. Laimėtojas galės išsirinkti dvi iš šių knygų, kurios tinka labai skirtingiems skoniams, arba kosmetikos rinkinį–staigmeną (juk nebruksiu knygų tiems, kurie pasakos, kad skaityti nemėgsta, ar ne?).

Komentarų lauksiu visą rugpjūčio mėnesį. Rašyti galite anonimiškai, tai yra nenurodydami vardo, jei tik jums taip patinka, bet į el. pašto laukelį įrašykite veikiantį adresą, nes juo susisieksiu su laimėtoju. Jei prizo nenorite, o minčių turite, arba įrašą skaitysite jau po kelių mėnesių, vistiek labai lauksiu pasakojimų apie knygas!

Atnaujinta! Dovanų iš manęs gaus Asta! Laimėtoją padėjo išrinkti random.org, nes beveik visi komentarai buvo to verti! Ačiū už pasisakymus!

 


Įrašo partneris interneto knygynas PatoguPirkti.lt

Apie visus įrašus iš karto sužinosite  Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.

Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.

#reklama (dėl patogumo šia gaire žymimi visi blogo įrašai).