243(27) Isabel Allende "Sala po vandenynu"

Isabel Allende “Sala po vandenynu”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: Allende arba patinka, arba ne. Man patiko patiko patiko, o po vienos knygos nebe. Bet perskaičiusi šios aprašymą nusprendžiau, kad turėtų reabilituoti autorę ir taip nutiko. Kuo knyga gera: nuotykiai, žiaurumai, įvairios meilės kombinacijos. Įvairių spalvų kombinacijos. Įvairių siekių ir pasaulėžiūros kombinacijos. Vergai nori būti laisvi. Yra ir tokių, kurie nenori. Yra baltųjų, kurie mano, kad juodasis yra gyvulys ir yra tokių, kurie siekia žmonių lygybės. Veiksmas vyksta 18-to amžiaus pabaigoje – 19-to pradžioje Š. ir P. Amerikų žemėse, tuometinėse kolonijose. Plantacijos, sukilimai, aukštuomenės pobūviai.  Ir viskas vienoje knygoje. Buvo labai faina, kad knyga stora, nes čia tas atvejis, kai su meile žiūri, kad dar daug šito epo liko skaityti. Beje, aš maniau, kad ši knyga bus be hepyendo. Nujaučiu, kad daug kas sakys, kad tokio gi ir nebuvo. O aš sakysiu, o kodėl ne?
Vienu sakiniu: Visada žinojau, kad kurtizane būti yra geriausia visais laikais.
Oficialiai: Romane pasakojama apie žavią vergę mulatę Zaritę, atitekusią plantatoriui Tulūzui Valmorenui, tačiau atkakliai siekiančią laisvės ir meilės. Priversta gyventi žiaurioje šeimininko namų aplinkoje, Zaritė niekada nesijautė vieniša. Paprastos moterys, tokios kaip kurtizanė Violeta, jos parankinė Lula, saugojusi šeimininkę ir tvarkiusi jos verslo reikalus, žiniuonė teta Roza, Selestina ir plantatoriaus virėja teta Matilda, – ėjo su ja petys į petį, padėdamos siekti išsvajotos laisvės būsimoms kartoms. Neištverdami priespaudos, engiami vergai galų gale sukyla ir padega plantaciją. Bėgdamas Valmorenas drauge pasiima ir Zaritę. Pirmieji žingsniai, vedantys merginą išsivadavimo iš vergijos link, suveda su išsvajotąja meile… Tačiau tuomet Zaritę ištinka skaudžiausias smūgis.
Puslapių skaičius: 448
Nuosava knyga
Perskaityta 2011 03 16