Rudens vidurys – metas, kai lapai pradeda degti auksu, o ore ima tvyroti švelnus šalčio prieskonis. Šį mėnesį patyriau daugybę spalvingų akimirkų bei ieškojau naujų įkvėpimų. Dabar tradiciškai norėčiau pasidalinti tuo, kas džiugino, stebino ir įkvėpė mane spalio metu.

Tiesa, ne viskas džiugino, nes bloga liga (greičiausiai kovidas) persirito iš rugsėjo į spalio pradžią, ir mėnuo prasidėjo negalit pasigirti gera savijauta. Teko stabtelėti, labiau pasirūpinti savimi. Nepaisant šių iššūkių, džiaugiuosi, kad radau laiko ir jėgų skirti dėmesio mažiems dalykams, kurie teikia malonumą net tada, kai energijos trūksta. Šis metas tapo priminimu, kaip svarbu klausytis savo kūno.

Sveikatai pamažu gerėjant, pavyko pasinerti į savo kūrybinius projektus. Žinoma, buvo dienų, kai vėl teko sustoti ir prisiminti, kad sveikatos kelias nėra tiesus. Kartais vis dar kosėju. Buvau visiškai praradusi kvapą, o jį atgavusi užsinorėjau uosti uosti uosti. Tad mano lentyną papildė net keli buteliukai naujų kvepalų. Man nuolat norisi įsitikinti ar vis dar užuodžiu 🙂

Darbas. Spalis nenuvilia ir kaip ir kiekvienais metais tampa darbų mėnesiu! Po gimtadienio grįžusi su šiokiu tokiu įkvėpimu (kur buvome tuoj papasakosiu) paleidau kalėdinių atvirlaiškių kolekciją. Norėjosi, kad šventinė nuotaika pasiektų žmones anksčiau. Juk mano pirkėjai dažniausiai atvirukus užsisako ne sau, o vėliau juos siunčia kitiems, tad spalio vidurys nėra per ankstus metas. Pasirūpinau, kad kiekvienas atvirukas skleistų jaukumą. Man pačiai šių metų iliustracijos labai patinka.

Tačiau tuo darbai ir naujienos nesibaigė! Į mėnesio pabaigą parduotuvę papildžiau dar vienu fainų produktų pliūpsniu – kanceliarinėmis prekėmis. Klientams pasiūliau lipdukų, laiškų popieriaus, vokų, washi juostelių ir skirtukų. Naujausias mano kūrybinis žingsnis – magnetiniai skirtukai, prie kurių praleidau daugybę laiko darydama dizainus, eksperimentuodama su medžiagomis ir gamindama.

Palyginusi šį spalį su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, matau, kad pardavimų turiu šiek tiek mažiau. Tačiau kalbame apie kelis procentus, tad tikrai džiaugiuosi, kad pavyko pagaminti smagių dalykų ir pasiekti pirkėjus.

Bitė, treniruotės, savanorystė. Spalis buvo ir vėl trupitį ne tik apie mus, bet ir apie Bitę! Tęsėme reguliarias mantrailing treniruotes, kurių metu ieškojome tiek Vilniuje, tiek kartais ir Kaune. Bene didžiausias šio mėnesio pasiekimas – Bitės žingsnis į naują lygį. Ji pirmą kartą sekė net 21 valandos senumo pėdsakais. Nors šunys natūraliai linkę vengti senų pėdsakų, manydami, kad „grobis“ jau per toli, treniruotės padėjo Bitei įveikti natūralius instinktus, tiesa, dar nebūtinai seksis kiekvieną kartą. Reikia daug daug dirbti.

Mėnesio pabaiga taip pat buvo kitokia, nei planuota. Vietoje tradicinių K9 Paieška savanorių mokymų, mums netikėtai teko dalyvauti tikroje dingusio žmogaus paieškoje. Šį kartą į pagalbą pasitelkėme tik žmones – be šunų – ir susitelkėme į kruopštų miško šukavimą, ieškant dingusios moters. Tai labai įdomi ir fiziškai nelengva patirtis, priminusi, koks svarbus yra mūsų darbas ir kaip reikia tobulinti įvairiausius įgūdžius, pvz., gebėjimus naudotis kompasu ir eiti pagal azimutą.

Po paieškos liko daug įvairių jausmų. Džiaugiausi matydama, kaip gausiai susirinko mūsų organizacijos savanoriai – kiekvienas žmogus, savo noru atidavęs laiką ir jėgas tam, kad padėtų. Juk realiai paaukojome visą šeštadienį. 8 ryto išvažiavom, 8 vakaro grįžom.

Ypatingai žavėjo tai, kaip koordinuotai dirbo visa komanda.

Beje, savaite anksčiau savanoriai turėjo kiek kitokią mokymų dieną ir mokėsi saugaus skraidymo dronais teorijos bei praktikos. Dronas – taip pat reikšminga priemonė ieškant dingusių žmonių.

Gimtadienio kelionė. Šių metų gimtadienio kelionė buvo ypatinga – nusprendėme kelias dienas praleisti Nidoje ir čia lankėmės po beveik penkiolikos metų pertraukos. Rudeniškas kurortas, kurio gatvės buvo beveik tuščios, suteikė neįkainojamos ramybės ir erdvės. Žmonių beveik nebuvo, tad galėjome visiškai mėgautis gražiais pasivaikščiojimų takais su Bite ir atrasti seniai lankytas vietas naujomis akimis.

Apsistojome jaukiame mini bute Nidos pakraštyje, kur buvo itin patogu – galėjome kasdien vaikščioti tiek palei Kuršių marias, tiek leistis link jūros. Man atrodo, kad po ilgo laiko jaučiausi pailsėjusi, kaip nesijaučiau nei po vasaros atostogų, nei po rugsėjo kelionės į Saremą.

Šį gimtadienį pasitiko jausmai, kuriuos kartais sunku įvardinti – juk 42 metai yra tas amžius, kai net nežinau kaip jį vertinti. Viena vertus, vis dar jaučiuosi jauna, norisi nuolat atrasti naujus dalykus, nesustoti vietoje. Kita vertus, žinau, kad dabar turiu daugiau patirties, stabilumo ir įžvalgų, kurios ateina tik su metais. Toks amžiaus „tarpas“ skatina mąstyti, kaip tave vertina jaunesni žmonės – ar jie įžvelgia tavo jaunystės džiaugsmą, ar jau mato tą brandą ir tą “vieną koją link babytės”?

Keista, kaip retai apie savo amžių mąstau kasdienybėje, bet tokiomis progomis, kaip gimtadienis, viskas aštriau. Gimtadienis primena, kad gyvenime nuolat vyksta subtilūs pokyčiai, ir net jei jų nepastebime iš karto, jie nepaliaujamai daro įtaką. Dabar, būdama 42-iejų, matau, kad gyvenimas tampa savotišku žaidimu tarp naujų patirčių ieškojimo ir mėgavimosi tuo, ką jau turiu. Šis amžius lyg ir verčia į save žvelgti su atlaidžia šypsena – juk, nepaisant visų metų, dar laukia tiek daug įdomybių.

Dovanos. Spalis – gimtadienio mėnuo ir, žinoma, sulaukiau mažesnių ar didesnių dovanų. Tačiau noriu papasakoti apie dvi, kurios labai glaudžiai įsiterpia į mano kasdienybę.

Šių metų spalį mano vyras mane ypatingai nudžiugino – sulaukiau net dviejų nuostabių dovanų! Mėnesio pradžioje gavau ankstyvą gimtadienio dovaną – Garmin Instinct 2X Solar laikrodį. Šis išmanusis laikrodis tapo ištikimu pagalbininku, padedančiu sekti savijautą ir aktyvumą, o be to, puikiai atrodo. Netgi kompaso funkcija pasitarnavo žmogaus paieškos metu – tokios technologijos išties suteikia daugiau užtikrintumo.

Antroji dovana mane pasiekė anksčiau nei pradedame galvoti apie Kalėdas, o būtent šia proga ją ir gavau – elektroninė skaityklė Boox Palma!

[gamintojo foto]

Jos galimybės tiesiog įspūdingos (lyginant su visomis skaityklėmis, kurias turėjau): nuo maloniai akiai pritaikyto apšvietimo iki greičiausios iki šiol bandytos operacinės sistemos bei jos lankstumo. Tačiau svarbiausia – skaityklė yra telefono dydžio. Ko aš jos nebuvau pamačiusi internete, pati nežinojau, kad apie tokią svajoju.

Kalbant apie knygas, tai spalio skaitinius (viena knyga jau perskaityta naujoje skaityklėje) aš aprašiau čia.

Na ir štai, turbūt viskas 🙂 Kaip jūs gyvenat?


Veni Vidi Facebook
Veni Vidi Instagram
Veni Vidi Knygos Facebook
Veni Vidi Knygos Instagram