Visą savaitgalį intensyviai galvojau apie savo tinklaraštį, apie tai, kad įdedamo laiko prasme žiūriu į jį kaip į darbą, bet tai tėra hobis, o tada ar tikrai galiu sau leisti hobiui skirti trečdalį darbo dienos ir ar nėra geresnių pomėgių nei rašyti apie kremukus, kai tie tekstai net vertės neturi? Priėmiau keletą sprendimų, bet čia per daug nesiplėsiu. Mat vienas jų yra tas, kad tekstų įžangos neturėtų būti visiškai iš kitos operos, nei pagrindinė tema. Neformaliai galime pleptelėti komentaruose, IG ar FB. Tad čia tokia trumpa aiškinamoji išimtis. Šios dienos įrašas bus ir asmeninis, ir informacinis. Tinklaraštis, prieš daugiau nei devynis metus prasidėjo įrašu “Patikrink savo pašto dėžę arba kas yra postcrosingas”. Per tiek laiko, aš jau esu 9 metais vyresnė postcrosser’ė, vis dar nemečiau šio pomėgio, o ta svetainė nors nežymiai, bet pakito. Todėl noriu papasakoti apie savo meilę atvirukams, kaip sekėsi visą šį laikotarpį ir atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie visą projektą. Gal užkrėsiu vieną kitą žmogų naujai prisijungti, arba prisiminti pomėgį. 

Kas yra Postcrossing’as?

Prieš pradėdama pasakoti istoriją ir atsakinėti į susijusius klausimus, turiu – nežinantiems – bent trumpai parašyti kas tai yra. O paprastai tariant, postcrossing.com yra projektas, kurio dėka žmonės keičiasi tikrais atvirlaiškiais. Mainai vyksta su nepažįstamais asmenimis visame pasaulyje. Specialioje interneto svetainėje registruotas narys X burtu kelių išsitraukia žmogaus Y adresą ir siunčia jam atviruką, tuo tarpu, kažkur pasaulyje asmuo Z taip pat gavo X adresą ir siunčia šiam. Nėra taip painu kaip atrodo ir detaliau papasakosiu vėliau, dabar norėjau tik pristatyti pačią idėją, kad būtų aišku apie ką kalba. 

Kaip aš įsitraukiau į atvirlaiškių mainus?

Taigi, jau 10 metų esu postcrossing.com narė ir aktyvi atvirukų siuntėja. Per šį laikotarpį nebuvau užsiėmimo metusi, o pauzė, kuomet nė vienas atvirukas nekeliavo truko gal tik porą savaičių. Ištikima! 

Kaip gi viskas prasidėjo? Gana keistai, nors į mano gyvenimą visi dalykai ateina netiesiogiai. Tuo metu aš turėjau tokią neįprastą tryliktų namų kolekciją. Tiesiog fotografavau tryliktus namus ir juos kėliau į galeriją. Aplinkines gatves apibėgau pati. Tolimesniems rajonams radau laiko. Pyškindavau tryliktukus per kiekvieną kelionę. Bet norėjosi jų surinkti iš kuo daugiau šalių. O kaip reklamuotis? Kaip skleisti idėją? Kaip prisiprašyti, kad kažkas man atsiųstų nuotraukų? Viena ausimi buvau girdėjusi apie postcrossingo projektą, tad sumaniau tokį brukalą. Na, jog man reiktų pasigaminti atvirukų su tryliktais namais, siuntinėti juos į visą pasaulį ir pasakoti apie idėją, bei prašyti gavėjų, kad nufotografuotų bent jau tryliktą kaimynų namą :D. Taip užsiregistravau į postcrossing.com.

Mano planui koją pakišo du dalykai. Visų pirma, pasirodė, kad gamintis atvirukus yra per brangu, o visų antra, jau iš vidaus pamačiau, kad niekas toje sistemoje nesidžiaugtų mano “spamu”. Žmonės nori normalių, gražių atvirukų, o ne kažkokių tryliktų namų. Kas įdomu man, nebūtinai reikalinga pasauliui, žinote. Tačiau už pačios idėjos užsikabinau. Atvirlaiškius mėgau nuo seno ir pastoviai prisipirkdavau, susirinkdavau reklaminius, tad net turėjau nuo ko pradėti :).

Taip atsidūriau atvirukų pasaulyje. Pradžioje kone maniakiškai, už paskutinius pinigus, pirkdavau ženklus ir siųsdavau siųsdavau siųsdavau, laukdavau laukdavau laukdavau. Vyras net burnojo, kad kalbu tik apie atvirukus, postcrossingo narius, vėl atvirukus ir neišlendu iš kompiuterio, kuriame, aišku, žiūriu atvirukus. 

Kuo daugiau narių profilių perskaitydavau, tuo labiau suprasdavau, kad neturiu jiems tinkamų atvirukų. Iš kur gauti atvirlaiškį su knygomis? O su lapėmis? O su katinukais? O su traukiniais? Mūsų parduotuvėse buvo tik turistiniai. Užsienietiškų el. parduotuvių arba nebuvo, arba jos nesiųsdavo į Lietuvą, arba neturėdavo normalaus atsiskaitymo būdo, nes pavedimo į Rusiją daryti nesinorėdavo. O kai kažko nėra – reikia padaryti. Sutinkat? Taip prieš 8 ar 9 metus atsirado mano atvirlaiškių parduotuvė, kurios pagrindinė idėja visada buvo patenkinti keistesnius poreikius. Turistinių atvirukų rasite pašte, turizmo centre ar Pilies gatvėje. O aš norėjau pasiūlyti įdomesnių, pieštų, įvairesnių temų paveikslėlių. Man regis – pavyko. Nors šiuo metu jau yra didelė konkurencija (įdomių atvirukų rasite knygynuose, muziejuose, atsirado labai daug el. parduotuvių tiek lt, tiek pasaulyje), bet mano parduotuvė vis dar pasiekia entuziastus iš viso pasaulio. Visada sakau, kad nesvarbu, kad konkurentai turi pigesnių ir gal net gražesnių atvirukų, jie neturi būtent tos lapės, būtent to ežiuko, ar būtent to zuikučio. O žmonės, renkantys kokią nors temą, nori visko. 

Ką gero man davė postcrossing’as?

Atvedė įdomių žmonių į mano gyvenimą. Tokia tiesa, kad kiekvienas hobis suburia bendraminčius. Lietuvoje yra tikrai nemažai postcrosser’ių. Žinoma, jie nėra susibūrę į vieną vietą. 

Kas kur. Tai FB, tai forumuose. Tačiau viena grupė, kadaise susibūrusi supermamų forume, vėliau išsikėlė į atskirą sistemą. Nors šiuo metu visi pritilę, visgi bendruomenė yra ir čia gyvenimas sukasi ne tik aplink atvirukus. Guodžiamės, dalinamės kelionių įspūdžiais, keičiamės dovanomis, vykdom įvairias paramos akcijas ir pan. Džiaugiuosi, kad yra tokių žmonių, kuriuos tegul ir virtualiai, bet galiu vadinti draugais. Ir žinau, kad forume, tegul ir savaite bus tyla, bet jei ateisi ir pasipasakosi, tai iš karto sulauksi paramos ar patarimų, nelygu ko reikia. 

Dar postcrossing’as privertė tolerantiškiau žiūrėti į pasaulį. MAN atrodo, kad toks atvirukas gražus, MAN atrodo, kad toks profilis įdomus, bet iš tiesų, kiti žmonės turi savo požiūrį. Jiems patinka kiti dalykai, čia turi prisitaikyti, o tas kartais sveika. Kaip ir toleruoti kitokias politines pažiūras. 

Žinoma, pomėgis man padovanojo ir mėgiamą veiklą, bei šiokį tokį darbą. Va ką, sakiau, kalbėdama apie blogą – visi ilgai vystomi pomėgiai turi į kažką išvirsti. Bendruomenė/nauji žmonės/darbas…

Pasakodama apie savo pomėgį, aš dažnai sutinku žmonių, kurie vistiek neperpranta visos atvirlaiškių mainų sistemos, o jei ir užsiregistruoja, tai iškyla dar daugiau klausimų. Nusprendžiau parašyti tokį tarsi gidą apie projektą. Tikiu, kad bus naudinga kiekvienam, gal ir netyčia užklydusiam. 

Dažniausiai užduodami klausimai apie Postcrossing.com

Nuo ko pradėti?

Nuo registracijos svetainėje postcrossing.com. Registruojantis reikės nurodyti savo adresą. Iš čia kyla dar du klausimai:

Ar saugu nurodyti savo adresą?

Ir taip, ir ne. Taip, todėl, kad jūsų adresas bus rodomas tik tam žmogui, kuris jį gaus. Šis išsiųs atviruką, o kai jį užregistruosite (apie tai tuoj papasakosiu) adreso daugiau nebematys. Tad nėra taip, kad kas nori, tas ir mato. Tačiau visada gali suveikti žmogiškasis faktorius. Niekas neužtikrina, kad užrašyto su jūsų adresu atviruko žmogus neįkels į savo soc. tinklus norėdamas parodyti, va kaip gražiai pripiešė. Visokių keistuolių būna. 

Tačiau, tokie atvejai nėra taisyklė, labiau išimtis, dauguma žmonių elgiasi atsakingai ir savo adresą nurodyti yra gana saugu. Per mano postcroseriavimo karjerą tikrai nepasitaikė jokių maniakų, kurie atkeliautų iš, pvz., Afrikos ir belstų į duris. Nors niekada nežinai, gal nenustebsiu, jei su atviruku stabtels kinas ar indas, sakys, ai ėjau pro šalį, tai pataupiau ženkliuką. 

Kaip turi atrodyti adresas?

Regis visiems aišku, tačiau, gyvenimas parodė, kad žmonės neretai nežino, kaip atrodo teisingas adresas. Kartais ir pašte vis girdžiu šitą klausimą.

Taigi šitaip:

Vardas Pavardė
Gatvė Namo nr. 
Pašto kodas, Miestas
Šalis

Pvz:

Rimas Jonaitis
Alytaus 18
00222 Kernavė
Lithuania

Jei gyvenate rajone, tai kaimas nurodomas po gatvės, o po to rašomas rajonas. Pvz., 

Rimas Jonaitis
Alytaus 18
Lapatinskų k.
00222 Kernavės rajonas
Lithuania

Sistemoje užsiregistravote, dabar būtų gražu, nors nėra privaloma, sukurti savo profilį. Eikite į “Settings” (dešiniame viršutiniame kampe) ir tada “Profile”. Čia užpildykite anketą, o laukelyje “Tell others about yourself, your hobbies, things you like, the place where you live…” parašykite prisistatymą. 

Ką rašyti savo prisistatyme?

O tai jau yra laisvos formos istorija. Galit nors ir poemą sukurti!

Paprastai žmonės čia surašo kas jie tokie, kokio amžiaus ir ką mėgsta. Taip pat išvardina pageidavimus atvirukams. Jei jums patinka turistiniai, tai parašykite, kad tokių labai laukiate. Jei renkate kates ir lapes – išvardinkite ir tai. Galite paprašyti, kad atviruke žmogus parašytų ką nors specialaus, pvz., kokią knygą dabar skaito ar koks oras už lango.

Šie aprašymai padeda parinkti atvirukus, pažinti tą žmogų, kuriam siunčiame. Tad tiesiog pasistenkit būti įdomūs. Man pvz., patinka, kai žmonės papasakoja apie savo hobius daug labiau, nei tada, kai išvardina kiek ir kokio amžiaus vaikų turi.

Tiesa, sistemos kūrėjai nemėgsta reiklių žmonių, kurie savo aprašymuose  dėsto tik piktokus reikalavimus: norių tokių atvirukų, nenoriu tokių, nesiųskit man didesnių nei 10×15 ir t.t. Už negražų ir reiklų toną, gali net cenzūruoti. Pageidaujama pasakoti daugiau apie save ir savo pomėgius, o tai kas liečia įvairius atvirukinius norus, turi būti pateikta tarsi gairės.

Tiesa ir ta, kad neįdomu rinkti atvirlaiškio “tuštiems” profiliams. Tokiu atveju daugelis siunčia užsigulėjusį šlamštuką. 

Profilis sukurtas, ką daryti toliau? 

Siųsti atviruką! Tam tereikia paspausti mygtuką “Send a postcard”.

Sutinkat su taisyklėmis ir gaunate atsitiktinio žmogaus adresą bei specialų kodą, kurį reiks užrašyti ant atviruko. Lietuviams skiriami kodai prasideda raidėmis LT ir atrodo pvz taip: LT-256482. 

Kodėl svarbus šis kodas? 

Tai tarsi įrodymas, kad jūs atvirlaiškį iš viso išsiuntėte. Gavėjas sulaukęs jūsų atviruko, šį kodą užregistruos postcrossing.com sistemoje ir tada kažkas pasaulyje išsitrauks jūsų adresą. Tad, kaip suprantate, teoriškai, pirmo atvirlaiškio savo pašto dėžutėje galite pradėti laukti ne nuo tada, kai išsiunčiate atviruką, o nuo tada, kai gavėjas jį užregistruoja.

Kur rašyti kodą ir adresą?

Štai keletas mano gautų atvirukų, kurie pasufleruos. 

Kaip matote, pašto ženklą klijuojame dešiniame viršutiniame kampe, o adresą rašome dešiniame apatiniame kampe. Kairė atviruko pusė skirta tekstui. Kur parašysite kodą nėra labai svarbu, bet patys projekto organizatoriai rekomenduoja tą padaryti keliose vietose. Visko būna, tai pašto barkodą užklijuoja, tai išsitepa, tai nusiplėšia. 

Ar reikalingas vokas?

Tikrai ne! Mes dalyvaujame atvirlaiškių mainuose, tad ir siunčiame atvirai. Žinoma, būna žmonių, kurie prašo atvirukus įdėti voką. Dažniausiai jie kolekcionuoja pašto ženklus ir nenori plėšyti nuo atvirlaiškio. Tačiau jei tokio pageidavimo nėra, geriau vokų vengti. Pvz., mane suerzina kai atvirukas voke. Nepiktai, niekada nieko nesakau, bet nejaukiai jaučiuosi išmesdama tą voką, į kurį kažkas dėjo pastangų, kartais net išpuošė. 

Kokios vertės pašto ženklus reikia klijuoti ir kur išsiųsti atvirukus?

Aš žinau, kad ne vienas naujokas dažniausiai pasiima užrašytus atvirukus, eina į paštą, atstovi eilę ir ten paduoda savo korespondenciją. Tiesa ta, kad pašto ženklų galite nusipirkti patys. Tame pačiame pašte, iš anksto daugiau. Dar elektroninėje pašto parduotuvėje ir taip pat kai kuriuose spaudos kioskeliuose. Užklijavę pašto ženklą atviruką meskite į geltoną pašto dėžutę, ar spec skylę-spintelę pačiuose pašto skyriuose. Ir viskas :). 

Kainos:

Į Europos sąjungą nepirmenybinis ženkliukas kainuoja 75ct. 
Į likusį pasaulį – 71ct. 

Į Europos sąjungą pirmenybinis ženkliukas kainuoja 81ct.
Į likusį pasaulį – 84ct.

Klaidos čia nepadariau, neskubios siuntos ES ribose brangesnės nei į pasaulį. 

Aš pati niekada nesiunčiu pirmenybinių siuntų. Nematau reikalo permokėti, nes greičiau jos nelabai nueina. Jei ir nukeliauja, tai nebūtinai žmogus dar nepamarinuos ant stalo savaitėlę. Tikrai būna tokių, kurie registruoja atvirlaiškius tik kartą per savaitę, ar šiaip gi žmonėms visko nutinka, gal šuniukas gimdo, ar ką. Dar gi koks skirtumas ar 13 dienų truks kelionė, ar 16?

Apskritai dažnai perku ženkliukus po 75ct ir klijuoju nežiūrėdama, kur keliaus, nes daugiau užlipinti visada galima, mažiau – kaip ir ne. Taip pat galite derinti ženkliukus. Tai yra, pirkti mažesnio nominalo ir kombinuoti sumą.

Jei siunčiate pirmenybinę siuntą, tai tas mėlynas “priority” lipdukas nėra būtinas. Jei ramiau, galit flomasteriu parašyti “PIRMENYBĖ”, bet greitumą nusako užlipinto ženklo vertė. 

Išsiunčiau atviruką. Gavėjas jį užregistravo ir man padėkojo. Ar turiu jam atsakyti?

Etiketas sako, kad į padėkas atsakinėti nereikia. Na nebent jums uždavė konkrečių klausimų ir norite pasidalinti atsakymais. Pačioje postcrossing.com sistemoje nėra pašto dėžučių. Padėką ar bet kokias kitas žinutes perskaitysite savo elektroniniame pašte, o norėdami atsakyti nario profilyje spauskite “send message”. 

Ar savo siųsto atviruko nuotrauką reikia įkelti į galeriją?

Nei gautų, nei siųstų atvirukų nėra būtina kelti į galeriją. Tačiau man patinka matyti už kokį atvirlaiškį gavau padėką, mat kol jie nukeliauja, galima ir pamiršti, ką siuntei. Tai pat kai kurie nepatingi pažiūrinėti, ką jau esate gavę ir taip išvengiama pasikartojančių atvirukų. Įkelti paveikslėlį gali tiek gavėjas, tiek siuntėjas. Aš savo siunčiamus keliu visus, nesunku juk. Mygtuką “upload photo” rasite šalia gauto adreso. Na, o gaunamus, jei nebūna įkėlęs siuntėjas, susidedu tik tuos, kurie patinka :D. 

Mano išsiųstų atvirukų galerija

Kiek laiko keliauja atvirukai?

Dažnam naujokui nekantru. Vienu metu galima siųsti tik po 5 atvirlaiškius (ilgainiui šis skaičius didėja, aš pvz, dabar galiu paleisti daugiau nei 60 vnt). Tad, jei pasitaiko tolimos šalys ir nepavyzdingi nariai, tai laikas prailgsta. Ir aš buvau tokia, prikūriau keletą profilių, bet dabar jau ir to vieno nepavežu, juk nėra tai nei pigus, nei greitas hobis.

Įkeliu lentelę su 30 populiariausių man pasitaikiusių šalių ir kelionių vidurkiais. Galima šiek tiek orientuotis. 

Regis į dažniausiai kylančius klausimus dėl pačios sistemos atsakiau. Greičiausiai, eigoje jų atsiranda dar. Pvz., kas būna, jei atviruko taip niekas ir neužregistruoja? Na, po 60 dienų jis tampa “expired” ir sistema duoda traukti dar vieną adresą. O ką daryti, jei gavote atvirlaiškį be kodo ir negalite užregistruoti? Sistema padės atlikti paiešką. Dažniausiai suranda :D. Jei dar liko neaiškumų, tai komentaruose mielai pasidalinsiu žiniomis. 

Kur pirkti atvirlaiškius?

Visur kur tik randate! Aš rimtai. Atvirukų būna paštuose, muziejuose, knygynuose. Štai Vilniuje įdomių turi “Mint Vinetu”, “Mo Muziejus”, “Raštinė”. Visada parsinešu pluoštelį iš knygų mugės.

Na, o internetinių parduotuvių taip pat gausu. Štai keletas:

Lietuva:

Užsienis (siunčia į LT, bet ne visas esu patikrinusi pastaruoju metu, tad negaliu garantuoti, kad kažkas nepasikeitė):

Na ir tai ne pabaiga, nes čia net neišvardinau slaviškų parduotuvių. Šiomis dienomis apsirūpinti gražiais atvirlaiškiais tikrai lengva, jau ne tie gūdūs 2010-tieji 😀 

Na ir pabaigai, įkelsiu keletą įsimintiniausių gautų atvirlaiškių. 

Žinoma, aš jų esu gavusi, gal 4000, tad net ir norėdama sunkiai galiu parodyti bent penktadalį labiausiai patikusių. Tačiau šiuos, kažkaip labai gerai atsimenu 🙂

Tuo ir baigsiu įrašą, tikiuosi tie, kuriems vis dar kyla klausimų apie atvirukų mainus, čia rado atsakymus. Jei ne – padėsiu, tik klauskit. 

Apie visus įrašus iš karto sužinosite  Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.

Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.

#reklama