Jau pusantrų metų gyvename su covid-19 pandemija, per kurią buvo visko. Vienas karantinas, atokvėpis, kitas karantinas, galiausiai miestų uždarymas, kuomet kelis mėnesius negalėjome judėti net Lietuvos ribose. Prisipažinsiu, žiema buvo sunki, pavasaris šaltas ir atėjusi vasara kažkokiu išganymu netapo. Į turkijas ar graikijas mes ir taip nevažiuojame, o tipinė kelionė motociklu vis dar skamba neįmanomai. Tad lieka ir toliau dirbti dirbti dirbti bei laukti geresnių laikų. Tačiau darbas iš namų žiemą, pavasarį ir net vasarą jau varo vėžį. Tos pačios keturios sienos nusmugdo bet kokį ūpą po darbo nuveikti dar kažką įdomaus, o dirbti ir ilsėtis tame pačiame kambaryje nebemokam. Todėl mūsų gyvenime atsirado naujadaras – workcation.
Kas tas workcation?
Lietuviškai ir pažodžiui turbūt būtų darbostogos? Darbas+atostogos. Derinti atostogų laiką su nuotoliniu darbu tampa vis populiariau. Vis daugiau žmonių įsidrąsina tapti skaitmeniniais klajokliais. „Wi-Fi“ leidžia dirbti nuotoliniu būdu iš bet kur. Seniau tai buvo įmanoma tik vadinamiesiems freelancer’iams, kuriuos sutikdavome kavinėse. Šiandien pandemijos dėka daugybė darbo vietų persikėlė į namus. O jei gali dirbti iš namų, tai gali dirbti ir iš miško.
Kokia nauda iš vietos pakeitimo? Kur čia tos atostogos?
Dirbti juk šiaip ar taip reikės. Namie patogus darbo stalas, greitas internetas, o ką miške? Papildomas vargas.
Tačiau prisiminkite visus tuos kartus, kada plušėjote, rašėte ataskaitas, kūrėte tekstus ar kodus, o mintyse galvojote, et kaip norėčiau dabar būti ant ežero kranto… Bet gi galite!
Galite būti ant ežero kranto, vietoje kavos pūkštelėti į vandenį ir atsigaivinti, o kai baigsite darbus, nebereiks kovoti su tinguliu „nebenoriu niekur važiuoti, einu miegoti“, nes jūs jau būsite prie ežero/miške/prie jūros ar kur tik norite. Toli nuo namų ir rūpesčių – atostogų režime.
Kokie tokio darbo trūkumai?
Naudą jau aptariau, o kiekvienas gali rasti ir daugiau. Tačiau yra ir trūkumų.
Reikia investicijų patogiai darbo vietai. Miške kanda uodai. Ne visi gali susidoroti su produktyvumo iššūkiais. Pamenate rašiau apie produktyvų darbą namuose ir kas trukdo tą sėkmingai daryti? Žinokit apsistojus pajūryje tikrai kartais norisi dažniau ledus laižyti nei tekstus rašyti. Tačiau man visada padeda terminai. Reikia padaryti ir darau. Tačiau per petraukėles pasirąžyti medžių apsuptyje yra kur kas smagiau, nei nusibodusiuose namuose.
Kyla ir kitokių iššūkių. Ne visur yra interneto ryšys, ne visur ramu, ne visur gausite priėjimą prie vandens, jei toks jums aktualus.
Kur mes darbostogavome?
Porą dienų dirbome Trakų kempinge „Slėnis“. Tuo metu buvo dar „ne sezonas“, tad iš esmės svečiavomes tik mes ir pora kemperių. Čia veikė geras internetas, naudojome kempingo elektrą. Trūkumų jokių.
Dvi dienas dirbome tiesiog miške, Varėnos rajone, ant Ūlos upės skardžio. Turėjome savo elektrą ir internetą. Trūkumas, kad per sudėtinga nusileisti maudytis ir daug uodų.
Šią visą savaitę dirbame iš Šventosios kempingo, kuriame esame jau ne kartą apsistoję tiek su palapine, tiek kambariuose. Kaina čia gana aukšta, klientus atsirenka, tad ramu, švaru ir pats miestelio pakraštys, tad nėra viso to balagano. Iki jūros 120 metrų, šiandien tikrinau gūglėje 🙂 Internetą naudojame savo, elektrą kempingo. Trūkumas yra tik 35+ laipsnių karštis, bet kadangi namuose kondicionieriaus neturime, tai ten būtų taps pats. Privalumas – pajūrio oras ir galimybė pabraidžioti (maudytis kažkaip ne man, bent jau ne viešuose paplūdimiuose).
Kokios įrangos mums prireikė patogiam darbui ir poilsiui
Žinoma, poilsis čia svarbiausias, kitaip koks tikslas darbostogauti, tad privalo būti patogu. O dėl patogumo be įvairių buitinių smulkmenų, tokių, kaip drabužiai, kosmetika ir t.t. mūsų inventorių sudaro tokie dalykai:
Didelė keturvietė palapinė, kurios miegamoji zona užtamsinta, todėl gera miegoti: niekada nežinai, kad jau rytas atėjo 🙂
Pripučiamas čiužinys.
Pagalvės, tos pačios, kurios namuose.
Miegmaišiai.
Patogios kėdės čilinimui.
Stalas.
Patogios kėdės darbui.
Tentas pavėsinei pasistatyti.
Saulės baterijos ir akumuliatorius. Mūsų elektros poreikis: du nešiojamieji kompiuteriai, interneto įrenginiai, telefonai, drono baterijų krovimas.
4G routeris ir neriboto interneto „Pildyk“.
Maisto gaminimo įranga.
Elektros rozečių adapteris, reikalingas kempinguose.
Na ir žinoma, pats maistas, patogūs drabužiai, apsauga nuo saulės ir visa kita.
Man dar reiktų kažkokio lipduko nuo atspindžių kompiuterio ekranui 🙂
Visgi, be tam tikrų dalykų galima išsiversti, pvz., miegoti viešbučiuose/nameliuose ar iš viso kažkur važiuoti be nakvynės. Naudotis „Wi-Fi“ iš savo telefono ir t.t. Daug kas gi naudojant prašmatniuosius MAC, kurių baterijos turbūt laiko kelias dienas, tai nė elektros neprireiks.
Darbostogos „necivilizuotoje“ vietoje priverčia gamintis maistą, pasidaryti normalesnę pietų pertraukėlę, nes jau esame įpratę per kelias minutes sukimšti, ką maloniai pristato Wolt’as ir toliau šokti prie kompiuterių. Panašu, kad ir kavos išgeriame kiek mažiau, nes ją reikia virtis, kai tuo tarpu namie įmeti kapsulę, paspaudi mygtuką, išmeti kapsulę. Tad kiekiai jau buvo nesveiki.
Tikiuosi mano tekstas įkvėpė apgalvoti galimybę paįvairinti darbo vietas. Bent jau išeiti į balkoną ar kiemą. Pvz., kai nuvažiuojame pas mamą, man labai patinka padirbėti lauke, bet ji pati to nelabai propaguoja. Daug kas taip užsisukę rutinoje, nė nepagalvoja, kad turime laisvę atsitraukti nuo darbo stalo.
Na, o jei kils klausimų apie techninę dalį, ar šiaip bet kokių, mielai atsakysiu 🙂
Apie visus įrašus iš karto sužinosite Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.
Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.
Kaip fainiai, su baltu pavydu perskaičiau. Mano darbovietė kaip tik vasaros proga sugriežtino sąlygas ir iš esmės uždraudė dirbti nuotoliniu būdu, tik labai jau išskirtinėmis sąlygomis gali gauti leidimą. Gal pasitaikė piktnaudžiavimo atvejų, gal pabijojo nesukontroliuoti, bet iš esmės man pikta, nes galiu kokybiškai dirbti ir kokioj pavėsinėj, kojas į vandenį sumerkusi.
Alma, man tai sunkiai suvokiamas tiek piktnaudžiavimas, tiek bandymas sukontroliuoti. Mano vyras nuo ryto iki vakaro nuotoliniuose mytuose, tai neįsivaizduoju, kaip galėtų „numuilint“ :), o ir darbai patys nepasidaro. Aš kaip fylancerė atlygį gaunu už padarytų darbų kiekį, tai pačiai aktualu dirbti, o jei sugalvočiau bim bam’inti, juk darbus kažkam vis tiek reiktų atlikti ir klientai rastų, kas tą padaro ir be manęs 🙂 Tiesa, va atvirukų parduotuvės turi eiti trumpų atostogų, bet klientai už kantrybę gauna nuolaidos kodą, tai gal win win.
Man atrodo daugeliui darbdavių reiktų dar šiek tiek padirbėti su savo mąstymu, kad vienintelė kontrolė yra laiku padarytas darbas. Tai, kad „prirakini“ ofise ir stovi už nugaros, kiek aš pati pamenu, nepadeda :), nebent kokiems lodariams, kurių šiaip ar taip samdyti nereikėtų 😀 Žinoma, kalbu tik apie tokias veiklas, kurios įmanomos per nuotolį. Plytelių Vilniuje neišklijuosi būdamas pajūryje 🙂
Tai va, ir man nesuvokiama, nes vertinu pagal save, o aš “nemuilinu”, dirbu nuosekliai, ir žinau, kad už mane mano darbų niekas nepadarys 🙂 Dėl darbdavių mąstymo pokyčių labai pritariu, iki šiol ne tik savo darbe, bet ir iš pažįstamų dažnai girdžiu, atrodo, protu nesuvokiamus požiūrius į darbuotojus, nors sutinku, kad ir tų lodorių netrūksta. Blogiausia, kai lodoriai būna gabūs rėkti ir imituoti darbą, tada tas, kuris tyliai ramiai dirba, atrodo kažkokia tuščia vieta ir nelabai ką veikia 🙂
Workcation’as gerai! Mes ir mielai dirbtume iš miško ar pajūrio, bet darbo pobūdis nelabai leidžia, be to, ryšys turi būti nepriekaištingas. Bet nesiskundžiu, nes visą laisvą laiką dyki nebūnam, tai visko pakanka, ir darbo, ir atostogų. 🙂 Jooo, aš irgi labai norėčiau normalių išvažiuojamųjų atostogų, su automobiliu kad ir iki pasaulio krašto… ar kokio dievo užmiršto kampelio. Bus matyt, kada tie kampeliai mums prasivers, o tuo tarpu pasimėgausim lietuviška vasara ir gamta. Gerų darbadienių ir laisvadienių!
Egle, ryšio tikrai reikia, kol kas visur veikė nepriekaištingai. Bet pvz., Rūdninkų girioje balta dėmė – tik pagalbos skambučiai. Tad įsigijome rimtą anteną ir kažkada ten išmėginsim, jei jau trauks, tai niekur bėdos nebus 🙂
Mūsų konkrečiu atveju tai darbas namie + užsidarymas žiemą kažkaip labai paveikė, kad jau bloga nuo tų keturių sienų ir savaitgalių atsigaut nebepakanka 😀
Su pavydu žiūriu į tuos, kas gali dirbti nuotoliniu būdu (nors į mane jie taip pat žiūrėjo, kai pačiame karantino įkarštyje kulniavau į darbą). Kaip manot, ar norėsis kažką pnašaus daryti, kai vasaros šiluma atslūgs, na, tarkim, nelietingomis ir sąlyginai šiltomis rudens dienomis? Ir šiaip, ar lietingos dienos negadina reikalų?
M., kad dar šiemet nebuvo lietaus, kuris kažką gadintų :), yra palainės prieangis, tentas.
O išvažiuojamieji variantai neapsiriboja gamta, spalį per mano gimtadienį sėkmingai dirbom Klaipėdos viešbutyje su puikiais vaizdais ir vakariais pasiaikščiojimais pajūriu ir senamiesčiu 🙂
P.S. aš tai su užuojata žiūrėjau į tuos kurie per piką turėjo eiti į darbus.
teko, kažkada dirbau iš “Aerodream” namelio, pasiprašiau nuotoliniu dirbti porą dienų ir išlėkėm su vaikinu. pakeist aplinką tikrai padėjo, tie darbai ne tokie užknisantys pasirodė tada ir šiaip gražesnis tas gyvenimas kai iš rutinos gniaužtų ištrunki – juk mes patys į tuos gniaužtus susisukam, patys ir išeit galim 😀 tai žiauriai fainai, tik tiek, kad man gamtoje, palapinėse nepatiktų, reikia visų patogumų)
Dovile, kempinge yra visi patogumai 🙂 na, o laukinėj gamtoj jei randi priėjimą prie vandens, irgi kaip ir visi yra tada 🙂
Man atrodo fainai kai į jus žiūriu, bet pati turbūt nedirbčiau taip. Man pirma mintis – atspindžiai. Aš jau kambary tamsiausiam kampe raukausi saulėtą dieną, blogai matosi, o balkone kur rytinė saulė tik vėlai vakare galiu kažką ekrane paskaityti, todėl net sunku įsivaizduoti kas ten matosi pas jus vidurdienį lauke. Mano kolegos dirba su dviem monitoriais, aš apsieinu su vienu, bet be monitoriaus galėčiau tik trumpai ir tik labai lengvus darbelius dirbt. Na ir kėdės norėtųsi darbinės, ant visokių taburečių tipo medinių jau buvo pasėdėta virtuvėse karantino metu, tai nugara dejavo… Uodai irgi labai nemalonūs būtų 😀 Aš tik pasvarstau iš Lietuvos kelias dienas padirbti, bet ir tai greičiausiai vežčiausi ekraną ir klaviatūrą 😀
DaliaM, aš namie dirbu su milžinišku monitoriumi. Su atspindžiais reikalų yra, bet pavėsyje kažkaip nieko 🙂 Vyro kompo ekranas be atspindžių, tai kai pirksiu kitą į tai atsižvelgsiu. Dar būna privatumo plėvelės ekranui, jos sako ir nuo atspindžių saugo. Dėl kėdės, pastebėjau, kad čia svarbiau ne tirk pati kėdė, kiek stalo ir kėdės aukštis, šią vietą dar tobulinsim 🙂 O uodai… Joa, minusiukas 🙂 Bet visumoje produktyvumo kreivė pagaliau po kelių mėnesių pakilo 🙂