[2023 06 28] Po lygiadienio jau pradeda rudenėti. Jaučiat?
Šį kartą mėnesio apžvalga bus sudėliota iš trumpučių fragmentų. Ir štai jie:
Knygos
Panašu, kad grįžau į savo skaitymo tempą. Šias eilutes rašau iki mėnesio galo dar likus 5 dienoms ir jau esu perskaičiusi 7 knygas ir manau įveiksiu ir aštuntą. Aš tuo džiaugiuosi ne dėl kiekybės, o dėl įvairovės. Man patinka kas kelias dienas šokti į naują istoriją, pažindintis su kitais veikėjais, keisti žanrus. Jei vieną knygą skaitau ilgiau nei savaitę, jaučiuosi joje strigusi ir pavargusi. Birželio skaitiniai buvo tikrai nesudėtingi, o labiausiai patiko Emily Henry „Vasaros romanas“. Apie draugystę, meilę ir knygų rašymą. Rašymas buvo įdomiausia dalis. Na, o visi atsiliepimai anksčiau ar vėliau nugula knygų blogo kategorijoje.
Darbas
Birželis yra tas mėnesis, kurio labai bijojau, nes pernai jis buvo tragiškas. Šiemet irgi labai pasijuto vasaros nuotaikos. Tad aš planuodama 2024-uosius atsižvelgsiu į keliametes tendensijas ir tiesiog atostogausiu.

Mano sezonas yra ruduo, ypač spalis, kada pradedu kalėdinę prekybą. Tad tam metui pamažu ir ruošiuosi.
Šuo
Mūsų 8 mėnesių beibita jau turėjo pirmą narkozę. Vieną dieną pastebėjome, kad nuskilo dantis. Pasirodyt veterinarui, žinoma, buvo sudėtinga, tačiau po visko paaiškėjo, kad šunėkas turi genetinį defektą. Jai nesusiformavo nuolatinis dantis, todėl pieninis nebuvo išstumtas. Jis ir skilo. Mes įtariame, kad ne per vieną kartą ir jai jau nuo seniau skaudėjo kąsti, nes išoperavus dantį situacija su kandimais pagerėjo. Įžvelgiant gerus dalykus – operaciją padengė šuns draudimas.

Taip pat šį mėnesį turėjome eilinį mondioringo seminarą. Po jo jaučiausi šiek tiek komoje. Mes naujokai, per daug nereiškiantys pageidavimų, gauname pirmų ir paskutinių laiką. Tad šeštadienį pradėję 10 ryto, kitą užėjimą pas trenerį darėme jau tamsoje, o namo grįžome 23.30. Sekmadienį – panašiai, bet paskutinio savo užėjimo net nebelaukėme ir apie 18 val važavome namo. Nėra taip, kad tik sėdi ir lauki, kol mokytis eis tavo šuo. Per tą laiką stebime kitus. Tačiau mūsų amžiaus kategorijoje yra tik vienas šuniukas, kuris dėl įvairių aplinkybių jau labai toli pažengęs, o visi kiti jau suaugę, tad ne viskas šią akimirka dar aktualu. Žiūrint į kai kuriuos atrodo, kad niekada nepriaugsim.

Vyko ir išvažiuojamoji visos dienos mantrailing treniruotė Elektrėnuose. Šis miestas mane stebina gerąja prasme. Net žiūrėjau booking.com :). Man sunku, žinoma, teigti, nes neturiu šunų auginimo patirties, bet atrodo, kad paieška pagal kvapą Bitutei labai tinka ir patinka.
8 (jau beveik 9) mėnesių Bitei prasideda ir paauglystė. Lenda įvairios problemos, kurios jau buvo prislopę, tad einam tris žingsnius atgal.
Katės
Žinokit, turim ir tokių. Vieną dieną nuvežėm Kirą pas veterinarę. Dantų apnašų valyti. Paaiškėjo, kad jai simetriškai išlūžę du viršutiniai dantys. Ir net neaišku kada. Tai turime šeimoje dar vieną bendantį dabar.
Pirkiniai
Atsimenu, kad mano pirkinių įrašai būdavo labai populiarūs. O šį mėnesį turiu tikrai įdomesnių laimikių. Tad pasidžiaugsiu. Visų pirma nusipirkau Birkenstock basutes. Iš pradžių iš eavalyne.lt už tikrai labai patrauklią kainą. Tačiau šioje parduotuvėje nerašo pločio, o basutės buna dvejopos: narrow ir regular. Gavau, pamačiau, kad siaurosios, bet dar turėjau viltį, kad tiks. Nope. Teko grąžinti. Bet pasimatavusi suvokiau, kad man jos labai patinka ir pradėjau ieškoti tokio modelio regular pločio. Ir pasirodė, kad visame prieinamame LT ir užsienio internete jų neįmanoma rasti. Arba siauros, arba nėra dydžio. Galiausiai radau snkrs parduotuvėje, kitos spalvos nei norėjau iš pradžių ir pirkau be jokių nuolaidų. Paskutines.
Kodėl Birkenstock? Todėl kad (pasitvirtino jau), tai kol kas vienintelės basutės, kurios netrina pado. Būtent pado, nes visus dirželių nutrynimus aš galiu ištverti apsiginklavusi pleistrais.
Kas liečia drabužius, dar sėkmingais pirkiniais laikau 100% lino sukneles iš Utenos trikotažo. Aš pripratusi, kad lininiai drabužiai primena drobę, yra glamžūs ir kietoki. Na, o UT naujieji rūbai, pvz., ši suknelė, iš pirmo žvilgsnio net nepanašūs į liną, labiau į minkštą trikotažą. Labai patiko.
Didžiausias pirkinys – laikrodžio atsinaujinimas. Dabar gi turiu Garmin Forerunner® 255S.

Anksčiau irgi turėjau Garmin hirbridinį laikrodį, tačiau pagal charakteristikas naujo baterija turėjo laikyti iki trijų dienų, tai po poros metų šis teorinis terminas gerokai sutrumpėjo ir mane užkniso krauti kiekvieną dieną. Taigi ėmiau ir atsinaujinau. Ilgai nesirinkau, tiesiog kol vyras Garmin parduotuvėje pirko saviškiam apyrankę, kurią nutraukė Bitė, aš nužiūrėjau rožinuką :).
Šventės
Vakar buvo mūsų su G. vestuvių metinės. Aštuntos, tad kartu mes, jei neklystu, 14.5 metų. Nei daug, nei mažai, bet man džiugu, kad vis dar kartu srebiam prisivirtas košes, geriam kavą ir klausom rokenrolo 😀 Aišku, dabar kiek per daug užsisukom Bitės pasaulyje, reikėtų vėl atsigręžt vienam į kitą 😉
Atostogos
Jos prasideda baigus penktadienio darbo dieną. Kaip visada, turbūt penktadienį ir sugalvosim, koks planas. Kol kas mintyse netolima šiaurė.
Taigi, tiek šį kartą. Kaip visada, ačiū, kad skaitot.
Veni Vidi Facebook
Veni Vidi Instagram
Veni Vidi Knygos Facebook
Veni Vidi Knygos Instagram
Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.
Eglė
Koks fainas laikrodis!
Tai o kad jau be penkių minučių atostogos, linkiu jų gerų ir turiningų. 🙂
aiste
Man, Salomėja, truputį nugesinta skambi, gal dėl šuns viskas, atrodo anksčiau tiek keliaudavot ir daug saviironijos būdavo. Kita vertus, turbūt toks įrašas, prašau neisizeisk dėl komentaro. Hmmz o kas gero vasarą pas mane 🙂 antakių laminavimu susižavėjusi, mano tamsus, gan tankus,tai neblogai prasukuoja ir po to tas efektas gražiai sušukuotu labai patinka.
aiste
Dėl jūsų Bitės, tai randu panašumų su savo todlere dukra. Ji truputį atsilieka pagal kai kuriuos fizinės raidos požymius, bet pirmauja kitur, ir aišku akcentas ten, kur ji atsilieka, atrodo ir literatūrą skaitau, ir dirbam ties tuo, bet dienos pabaigoje visada savęs su asarom klausiu, uz ką tie vargai ir kodėl ne MES finišo tiesiojoje 🙂
Salomėja
Aiste,
ir jaučiuosi nugesinta 😉 turbūt ilgametis stresas (iš pradžių baimės dėl covid, po to karo, dabar šuns) įveikė, nes aš nemoku nei atsipalaiduot, nei pailsėt, o ir nėra kada ;). O mūsų kelionės visada labai varginančios, tai tokios būsenos sunku pasiryžt.
Labaiblogas@blogas.lt
Perskaičiau pusę ,,Vasaros romanas” man ši knyga šiaip sau romaniukas, juokinga, kad paskutinės trys knygos apie moteris, kurios yra ar tampa rašytojomis. Geltonos krokodilų akys, Kaip gimsta herojės ir dabar si, su tooookiu 90’s pavadinimu. Man atrodo ir tu galėtum parašyti knygą 🙂 aštri savistaba, smailus smalsus žvilgsnis į aplinkinius ir va prašom 🙂
Salomėja
Labaiblogas@blogas.lt, buvo laikas, kai galvodavau, kad gal noriu parašyti knygą. Tačiau dabar nematau tame prasmės. Juk lietuvių autorių knygos nevertinamos, ypač jei jos iš pop srities. Uždarbio čia nėra, garbės mažiau nei kažkokį blogą rašant, tad kam to reikia 🙂