[2022 05 04] Tai ką, balandis praėjo, o vis dar neturėjom „trumpų rankovių“ oro. Ar taip gražu? Apskritai sunku suvokti, kad ir vasara tuoj praeis, kažko belaukiant. Reikia pasitaisyti ir imti, daryti, lėkti, būti… Ar ne? Per tą slow livingą ant foteliuko prabėgs gražiausios dienos.
Žiūrim, ką gero nuveikiau.
Parodos
Orai tikrai nelepino. Nors buvo saulėtų dienų, bet žiū, tik savaitgalis ir… Tadam – lietus. Tad vieną tokį šeštadienį nusprendėme aplankyti porą parodų. Kaip tik Mo muziejuje atidarė naują apie Vilnių ir Kauną. Nei blogai, nei gerai, bet kažkokio „vau, buvau parodoj ir man patiko“ įspūdžio neišsinešiau.
Tada nuėjome iki Energetikos muziejaus. Ten dar kartą apėjome visas ekspozicijas, nes labai jau mielas man tas muziejus, o rūsyje, tarp visų įrenginių, pasigrožėjome paveikslais. Va čia kažkaip užteko jausmo, kad kažką įdomaus nuveikiau ir pamačiau.
Dar buvom prie sakurų. Kaip ir visas Vilnius. Šiame mieste gyvenu jau gal 15 metų, o per sakurų žydėjimą parkelyje buvau tik pirmą kartą. Gražu!
Darbas
Dar vienas mėnesis išgyventas vystant savo parduotuvę. Woohoo! Step by step ir žiū, gal nebebus baisu sakyti, kad esu mažo verslo savininkė, nes kol kas vis kažkoks kompleksas. Nu koks čia darbas, tik darbelis, gi tik atvirukai, o ne kosminiai laivai. Pirmadienį pasirodė atvirukų, lipdukų ir vinilinių lipdukų naujienos.
Dabar turiu lygiai savaitę prekiavimui, o po to teks parduotuvę šiek tiek palikti. Bet kiek darbų mūsų darbostogoms susiplanavau, kad net nežinau ar per tris savaites įveiksiu visą planą. Nuo Kalėdinių dizainų iki parduotuvės blogo, nuo šiokių tokių marketingo žinių gilinimo iki SEO darbų. Žodžiu, visada yra, ką veikti. Jei netyčia pardavimai išliktų stabilūs, tai grįžus man tektų supakuoti kelias dešimtis užsakymų. Kartais po savaitgalio randu keliolika užsakymų, tad net įdomu, kiek bus po beveik mėnesio. Jau laukiu.
Kadangi nuosekliai pasakoju apie savo mažo verslo kelią, tarsi realybės šou, tai šį kartą sugalvojau paminėti vieną kitą finansinį niuansą, apie kurį eilinis pirkėjas retai galvoja – išlaidas, kurios nėra susijusios tik su produkto gamyba. Yra daug žmonių, kurie mąsto, kad ai, na ten išsispausdina atvirukų papigiai, užsideda antkainį ir sau prekiauja ramiai. Tokie žmonės man dažnai užduoda ir tipinį klausimėlį: „o gal bus koks nuolaidos kodas greitu metu?“. Esmė ta, kad aš stengiuosi palaikyti kiek įmanoma žemesnes kainas ir norėdama žaisti nuolaidų žaidimą turėčiau dirbtinai jas didinti. Gal ir laimėčiau, bet morališkai to nemėgstu. Beje, kodas bus per mano išvykos laiką :).
Taigi. Pažiūrėkim, kiek įvairių išlaidų aš turėjau balandį.
Žinoma, kad gamyba. Gamyba skaudus reikalas. Popierius užbrangęs, darbai pabrangę. Už paskutinį užsakymą spaustuvei atseikėjau beveik 900 EUR. Na, bet gamybos išlaidos gi suprantamos.
Tada… Tada Interneto Vizija, kuri rūpinasi domenais, hostingais, el. paštais ir t.t. mestelėjo 120 EUR sąskaitėlę. Ne, tiek mokėti kas mėnesį nereikia, nes ten buvo susumuotos paslaugos, kurias būtina pratęsti metams, trims mėnesiams ir mėnesiui. Bet susikaupė į krūvą ir vienu ypu nuskausmino.
Mėnesio gale susumavau, kiek man kainavo įmokų surinkimo paslaugos. Taigi, Paypal palikau 99 EUR, Payserai – 8 EUR. Faktas, kad per Paypal moka ir užsieniečiai, ir dažnai lietuviai, o sistema plešia nemažai. Tarkim mano tipinis užsakymas yra apie 25 EUR, tai Paypal už tiek palieku apie 1.30 EUR, tuo tarpu Payser’ai – apie 0,30 ct. Payseros maksimalus komisinis – 0,5 EUR, o Paypal lubų neturi ir pvz., vakar už vieną didesnį užsakymą jiems liko 9 EUR.
Pašto išlaidos praeitą mėnesį sudarė apie 500 EUR. Ir taip, klientai už tai susimoka, bet ne viską. Į mano prašomą pristatymo sumą įtraukta pakuotė. Pvz., Lietuvoje registruotas paštas kainuoja 1.80 EUR, aš prašau 1.95 EUR, taip siekdama kompensuoti voką ir pakavimo popierių. Sakytum turėčiau išeiti į pliusą, ar bent likti su nuliu, bet taip nėra. Kodėl? Nes aš atsisakiau skirstymo pagal svorį ir nesvarbu, kokio dydžio užsakymas, parašau vienodos sumos. Negaliu pasiūlyti free shippingo, tai siūlau bent neaugančią kainą. Ir kadangi atvirukai dabar spausdinami ant storesnio ir sunkesnio popieriaus, dažnai siunta perlipa į kitą svorio ir kainos zoną, kurią aš jau kompensuoju pati. Žinoma, didesnių užsakymų ir dėžutės brangesnės, nei mažiausi vokai. Štai tą minėtą užsakymą, už kurį Paypal nuplėšė 9 EUR komisinių, išsiunčiau sumokėjusi beveik 10 EUR brangiau, nei paprašiau iš kliento. Taigi, Pašto išlaidos praeitą mėnesį sudarė apie 500 EUR iš kurių apie 70 EUR man teko pridėti virš to, kiek susimokėjo pirkėjai.
Visos šios sumos, spaustuvei, Interneto vizijai, mokėjimo partnerių komisiniams, paštui, pakuotėms, iliustracijoms ir kitai grafikai ir t.t. turi būti uždirbtos iš pardavimų. Nepamirškime ir tradicinių PSD, VSD ir GPM mokesčių. Laviruodama su visomis šiomis išlaidomis aš stengiuosi išlaikyti patrauklias kainas, tačiau „tik šiandien, tikrai tikrai vienintelį kartą par metus, tai yra kaip ir kiekvieną pirmadienį“ tipo nuolaidų pas mane nebūna. Be to aš dar stengiuosi uždirbti, nors turėčiau to gėdytis, ar ne? Į tokį faktą turbūt daugelis žiūri neigiamai, o uždirbti siekiama tik samdomuose darbuose, verslininkai tik plėšikauja. 🙂
Beje, pasidžiaugsiu. Mano parduotuvei jau daugiau nei 10 metų. Kai ją kūriau, sakiau, kad mano svajonė yra padaryti lietuvišką atvirukų parduotuvę, kurioje atvirlaiškis nekainuotų daugiau 2 litų. Taigi, prabėgo jau tiek metų ir mano atvirukai vis dar neviršijo dviejų LITŲ vertės, nors jau seniausiai turėjo kainuoti 2 EUR, kaip daugelis prekių pasiekusių 1:1 ribą.
Kelionė
Visą mėnesį isterikuoju dėl būsimos kelionės. Kartu su Gedo kolegomis trims savaitėms važiuojam į Ispaniją darbostogų. Jūs nė nenumanote, kiek problemų moku pasidaryti lygioje vietoje! Netikit? Žiūrėkit!
Aš gi nemoku lėktuvais skrist, todėl bijau.
Aš gi stora ir negraži, todėl kitiems su manimi bus nefaina.
Aš gi neturiu ką rengtis.
Visi važiuojantys tokie faini, dirba įdomius darbus, turi bendrų kalbų, o aš iš esmės bedarbė pelenė palyginus.
Aš iš nervų dažnai lakstau į tuliką, man to gėda, tad stengsiuosi to nedaryt, o tada automatiškai iš nervų užsimanysiu ir jausiu diskomfortą.
Aha, aš pati sau juokinga. Atrodytų, tai nevažiuok tada, jei tiek bėdų. Bet a) vyrs nepaliko kitos išeities, b) aš dėl visko taip isterikuoju, tai negi nustot gyvent?
Ir na, jei turit rekomendacijų, ko nepražiopsoti Barselonoje, tai varykit! Gal kokia faina kanceliarinių prekių parduotuvė, kaip mūsų Raštinė yra? Gal dar kas mielo, be viso to, ką pirmoje vietoje išmestų google, jei paklausčiau, ką ten veikti?
Kiti dalykai
Karas vis dar tęsiasi. Todėl noriu pasinaudoti proga, kad jau šiuo metu stoviu ant bačkos, o jūs klausot, tai primenu, kad reikia aukoti aukoti aukoti! Ačiū.
Apie visus įrašus iš karto sužinosite Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.
Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.
Eglė
Šaunuolis vyras, kad nepaliko erdvės išsisukinėjimams, o kelionėje taigi viskas bus puikiai 😉 ir padirbsit, ir pasižvalgysit. Aš kai užsiparinu dėl to, ką kažkas apie mane pagalvos, visad prisimenu kažkieno žodžius, kurie perfrazavus skambėtų maždaug taip: nustebtumėte sužinoję, kiek mažai iš tikrųjų kiti žmonės apie jus galvoja :))
Energetikos muziejus ir man vienas mėgstamiausių Vilniuj. O parodoj šį mėnesį buvau Dailės galerijoj apie Berlyną, patinka man tas miestas, bet va paroda labai šiaip sau, man tie visi nudsai…
Barselonoj nesu buvusi, nors norų maišelyje jau seniai guli. Tai bus smagu sekti potyrius bei įspūdžius!
Alma
Kaip smagiai susiskaitė “verslo išklotinė” 🙂 Nors dirbu samdomą darbą, šiek tiek tenka susidurti su verslaujančiais, ir labai pasigendu tokio racionalaus vertinimo, nes vyrauja “duok man nuolaidą, juk man reikia gyventi” požiūris. Jau nekalbu apie mokesčių vengėjus.. Kaip smagu dėl kelionės, ir labai suprantu, kad milijonas stabdžių galvoje, pati esu tokia pati 🙂 Smagių darbostogų!
Nesvarbu
Jei yra galimybe, nuvarykit iki Monserrat vienuolyno, pasikelkit iki virsaus ir po to pestute zemyn. Kai buvau, oras buvo siaubingas, daznai lijo, rukas didziulis, bet vistiek jausmas buvo kazkas VAU.
Dovilė
aš irgi nemokėjau lėktuvais skristi ir sukdavo vidurius prieš keliones, bet ten nieko sudėtingo, o ir kai ne viena varai dar kitaip pamenu Londono oro uoste tai manęs vos nesupakavo nes aš tiesiog nesupratau ką man tie britai sako
gerų darbostogų ☀️
Gaivile
O po poros metu visisko “stilio” kelioniu fronte. Barselona puikus pasirinkimas. Pavydziu. Vienintelis pasaulio miestas, kuriame budama jauciausi, kad per velai i ji atvaziavau. Reikejo kokiu 10 metu anksciau. Geros keliones!
Julija
Nenoriu čia būti captain protinguolė, bet, Salomėja, jūs juk tame skridime lėktuvu turbūt neturėsite jokių atsakomybių? Tai ir nemokėti nėra ko, ant kėdės atsisėsti juk mokate? Atsipalaiduokit, gaukit daug įspūdžių ir atšilkit! Pas mane šiandien sujungti namie visi šildytuvai, o liko 3 savaitės iki vasaros…
DaliaM
Visos minėtos problemėlės susiveda į vieną – ką kiti apie mane pagalvos… Tai linkiu tą “dzin” dažniau įjungti – tegul galvoja jie ką nori! 🙂
Keliaudama matydavau dolerio parduotuves (dollar stores angliškai) (kur viskas ale po dolerį ar du). Na ir galvodavau – ką jie uždirba ten, bet kažkas pasakė man kad labai gerai verčiasi tos pardės (galima ir pagooglinti). Taigi nereiktų labai sumenkinti savo versliuko :))
Barselona labai faina, esu buvus ne kartą, bet jau seniai. Aš irgi galvoju į Ispaniją neužilgo skristi, bet šįkart explorinti šiaurinės jos dalies 🙂
Salomėja
Julija, iki kėdės dar visokias patikras reikia praeit, bet taip, atsisėsiu :). O pas mus šiemet pirmą kartą nėra bėdų su šalčiu, nes įsirengėme kondiškę (oro siurblį), tai visos bėdos tik elektros sąskaitose atsispindi, nes pučiam visą sezoną 🙂
DaliaM, joa, aš nuo mažens kompleksų guzas, būta priežasčių, o po to tik klimpsi gilyn 🙂 Bet gyvenu 🙂