Kaip man kilo idėja atidaryti atvirukų el. parduotuvę?
Atsakymas čia labai paprastas. Buvau (ir tebesu) aktyvi postcroserė ir susidūriau su gražių atvirukų trūkumu. Be leidyklos Nieko Rimto mes neturėjome jokių pieštų atvirlaiškių. Daugelis užsienio parduotuvių nesiųsdavo į Lietuvą, o ir jų nebuvo daug. Dauguma rusijoje, iš kur kooperuodavomės ir viena bendramintė susirašiusi su savininkais aplinkeliais nupirkdavo. Na, o jei kažko nėra, reikia ne inkšti ir burbėti, o padaryti, kad būtų.
Taip viskas ir prasidėjo. Tuo pat metu su Gedu įkūrėme Všį (tokią formą pasirinkome dėl vykdytų projektų) ir po įmonės sparneliu priglaudėme atvirukus. Dizainą, o ir parduotuvės valdymo sistemą, kūrėme patys. Žiūrėdama kaip viskas atrodė keletą pirmųjų veiklos metų, šiandien aš nesulaikau atlaidžios šypsenos. Tas pavadinimo/logotipo šriftas… Na ir visa kita.
Nors jei atvirai, tai net ir šiandien pasitaiko blogesnių puslapių dizainų, o anuomet nelabai buvo iš ko semtis teigiamų pavyzdžių. Darėm kaip mokėjom.
Pirmieji atvirukai
Idėja yra. Techninė pusė sprendžiama. Dar reikia ir pačių atvirukų. Pirmą penkiasdešimtinę surinkome iš savo bei draugų fotoalbumų, bet tai ką tada išleidome verčia vartyti akis. Kažkodėl aš tikėjau tokiais vaizdais.
Tačiau prieš visa tai pagaminant, dar reikėjo rasti, kas gamins, bei nuspręsti, kiek investuosime. Dar dabar atsimenu, kad tai buvo 400 litų. Anuomet turbūt tie pinigai nešė panašų svorį, kiek šiandien ta pati skaitinė išraiška eurų. Pradėjau rašinėti spaustuvėms. Vieni kiti atrašė. Pasigaminom pavyzdžius. Daug kas iš karto atkrito ir galiausiai apsistojom prie neblogo kainos ir kokybės santykio. Bent man taip atrodė. Taip viskas ir prasidėjo.
Keisti sprendimai
Prisimenu, kad kurdami parduotuvę priėmėme kelis keistus sprendimus. Tuo metu mūsų šalyje dar buvo litai. Tačiau pirkdami iš užsienio žmonės galėjo pasirinkti eurą. Valiutą konvertavome ne pagal kursą. Padarėme taip, kad jei perki eurais, tai sumoki gerokai daugiau. Šitą nusprendėme darydami prielaidą, kad eurais pirks užsieniečiai. O aš labai norėjau padaryti nemokamą siuntimą. Tačiau juk nesiųsi iš savo kišenės. Ta paslauga turi būti įskaičiuota į atviruko kainą. Tad tam, kad neskriaust lietuvių, kuriems siuntimas kainuoja pigiau, mes gi padidinome kainas užsieniečiams. Kurį laiką veikė. Tik kai įsivedėme eurą ir mes, kainas suvienodinome ir padarėme mokamą siuntimą.
Pirma kritika ir pokyčiai
Na ir pirko tuos atvirukus žmonės. Vieną kartą gavau užsakymą iš Ukrainos. Turbūt vienintelį kartą. Ukrainietė gavusi atvirukus lifejournal bloge juos išdėjo į šuns dienas dėl nekokybės. Pažliumbiau tris dienas. Tada pasidariau išvadas. Iš tiesų, atsirinkti, kas kokybiška dar nemokėjau. Jei spaustuvė man paduodavo dryžuotą atviruką, ar tokį, kuris turi būti juodai baltas, o yra mėlynas, aš jį ir dėdavau į prekybą. Nes, o ką daryt? Po kritikos nusprendžiau, kad būsiu atidesnė, geriau neparduot, nei raudonuot iš gėdos. Pradėjau peržiūrinėti po vieną, išiminėjau broką, nedėjau tokių atvirukų, kurie akivaizdžiai nevykę.
Realiai daugiau tokios baisios kritikos nepasitaikė. Nutikimų būna ir su paštu, ir su mano žmogiškomis klaidomis, kartais technika paveda, bet grįžtamasis ryšys daugiausiai teigiamas, nes aš ir pati visai kitaip žiūriu nei tada, pačioje pradžioje. Meilės dar dedu daug!
Logotipas ir svetainės keitimas
Pradėjau bendradarbiauti su įvairiais autoriais ir viena jų – Luka – duodama savo darbus švelniai pakritikavo: pasikeiskit tą baisų šriftą pagaliau. Čia apie tą logotipą, kur aukščiau rodytoje parduotuvės foto. O ir antra atvirukų pusė buvo juo papuošta ir tada atrodė taip:
Tuo metu kitais reikalais bendradarbiavome su dizainere Urte. Ji mums sukūrė logotipą. Beje, neprašiau katinuko, bet žmogus prieš tai bendravo su mumis, tai instinktyviai matyt pataikė.
Tai dar šiek tiek laiko gyvenome su ta svetaine ir nauju logotipu. Tačiau atėjo laikas pokyčiams dėl kelių priežasčių.
Pirma, tai Paypal pradėjo skelbti, kad nebepalaikys technologijos, kurią naudojome savo savadarbėje sistemoje.
Antra, dizainas nebuvo adaptyvus ir visai netiko mobiliems telefonams, kurie ėmė sparčiai populiarėti. Dėl to google pradėjo šūkauti, kad nerodys paieškoje.
Trečia, aš norėjau įsivesti daugiau produktų, o pas mus buvo suprogramuota taip, kad tik atvirukai ir niekas kitas.
Ketvirta, norėjau lanksčių kainų, pvz., kažką išparduoti ir t.t. Pas mus kainos buvo įprogramuotos ir norėdama jas pakeisti, turėjau kreiptis į programuotoją, kad pakeistų ten kažkur kode.
Taigi, ryžausi ryžausi ir pasiryžau pokyčiams. Nepadariusi namų darbų pasirinkau OpenCart e-komercijos sistemą ir tai buvo mano klaida, bet apie tai vėliau.
Nusipirkau dizainą ir visus produktus susivedžiau rankomis. O jų buvo keli šimtai. Kadangi kūriau dviejų kalbų sistemą, tai viską įvesti reikėjo po du kartus. Užtrukau apie mėnesį, kol viską susitvarkiau ir 2018-ais metais paleidom favoritepostcard.com vol. 2.
Kodėl man nepatiko OpenCart?
3 metus kankinausi. Juk tiek rankinio darbo įdėta į duomenų perkėlimą. Tačiau sistema buvo nepatogi naudoti, pvz., produkto įkėlimas vyko per kelis tabus, siaubingai nepatogi galerija ir tt. Trūko funkcionalumo. Jį galima, kaip ir kitur, pasiekti mokamais įskiepiais. Tačiau nusipirkusi įskiepį atrasdavau, kad jis dažniausiai neveikdavo, o jo kūrėjai, parašius į support, atsakydavo tik vieną: duok prisijungimus prie savo sistemos ir sutvarkysim. Aha, išties, visi taip ir daliname sistemos, kurioje klientų duomenys ir kita informacija, prisijungimus…
Didelė bėda buvo ir tame, kad google tos sistemos neindeksavo, dėl daugybės dubliuoto turinio. Tam spręsti reikėjo arba žinių, arba visokių mokamų sprendimų, o aš jau bijojau leisti pinigus, kad vėl nebūtų „give me your ftp password“.
Blogiausia – keistos techninės klaidos, apie kurias nepavyko nieko išgūglinti. Jos labai kenkė ir prekybai, ir reputacijai, ir t.t.
Atvirukų dizaino koncepcijos pokyčiai
10 metų aš bendradarbiavau su įvairiais Lietuvos autoriais. Ši partnerystė buvo ir smagi, ir frustruojanti. Ypač frustruojanti, nes pažadėjusi mokėti komisinį mokestį nuo parduoto atviruko aš sunkiai sukaupdavau padoresnę sumą. Parduoti reikia daug, o mano mėnesinė apyvarta kartais tebūdavo keli šimtai, nuo kurių dar reikia susimokėti mokesčius. Jei to autoriaus atvirukų mažai, net jei jie populiarūs, prikaupti daug komisinių nuo 3-4 atvirukų, kai jų išleisdavau vos 20-30 vnt ir tą kiekį pardavinėdavau kelis mėnesius, užtrunka. Dalis atvejų taip ir liko kaboti sukaupę vos kelioliką pinigų per labai ilgą laiką. Ir dar kaip nesmagu sakyti, sorry, 20 atvirukų bandau parduotu jau pusantrų metų ir tikrai nebekartosiu.
Galiausiai atsirėmiau ir į tai, kad trūko medžiagos. Autoriai nekūrė specialiai man, jie dalindavosi savo darbais. Ne kiekvienas grožis pasiteisina atvirukų pasaulyje. Tad parduotuvė stagnavo. Su kiekvienu atnaujinimu sukrapštydavau 10-15 piešinių ar nuotraukų, vos dalis sulaukdavo didesnio pasisekimo. Dar ir dabar turiu atvirlaiškių, kurių išsileidusi 40 vnt., vis dar nesugebėjau per kelis metus išparduoti.
Instagrame stebėdama pašto gerbėjų pasaulį aš perskaičiau vienos kolegės Q&A ir nušvitau. Man nebūtina rištis prie lietuvių autorių, juk šiaip ar taip parduotuvė tarptautinė. Ir aš galiu daryti atvirkščiai. Iš pradžių nusipirkti iliustracijas ar nuotraukas už jas sumokėdama vienkartinį specialios licenzijos mokestį, o tada daryti su grafika ką noriu. Negrauš moralinės dilemos, jei nepasiseks ir teks sakyti, „sorry, bet šito nekartosiu“. Nesikaups skolos autoriams. Galėsiu eksperimentuoti su temomis.
Taip prieš 1,5 metų aš pradėjau pirkti grafiką. Mano perkama licenzija paveiksliukus leidžia modifikuoti, arba naudoti tokius, kokie yra.
Taip pat naudojuosi visiems prieinamais resursais ir leidžiu senovinius piešinius (botaninius ir kt.), kuriems nebegalioja autorinės teisės. Šie pokyčiai davė puikių rezultatų. Jau su pirma laida parduotuvė pakilo į kitą lygį, atsirado daugiau pirkėjų, judesio. O aš turiu neribotų galimybių laviruoti temomis. Žmonėms patinka knygos, paštas, lapės, pelėdos? Man nebereikia laukti, kol kažkas iš autorių, su kuriais draugaujame, turės įkvėpimo ir nupieš. Tiesa, gerų iliustracijų paieškos atima daug laiko. Pasaulyje daug šlamšto, taip pat reikia dirbti detektyvo darbą ir žiūrėti ar autorius ne iš rusijos (ne visada lengva, jei po pseudonimais pasislėpę vardai profiliuose neprideda šalies).
Idėjų atvirukams turiu daugiau nei galimybių juos visus leisti. Štai jau sausio pradžiai numatytame aplanke guli apie 40 paruoštų dizainų.
Vėl nauja parduotuvės sistema
2021 metų rudenį nusiteikiau ir vėl keisti sistemą. Kadangi su nauja koncepcija pradėjau augti, tai minėtos OpenCart kliurkos vedė iš proto. Tačiau šį kartą nenorėjau mėnesį rankomis suvedinėti produktų. Nenorėjau prarasti pardavimų istorijos. Nenorėjau netekti klientų ir versti juos vėl registruotis į sistemą. Todėl gana nemažai investavau į įmportavimo įskiepį ir per savaitgalį sumigravome visus duomenis į woocommerce sistemą, kur dabar ir veikia mano parduotuvė.
Didelių priekaištų neturiu. Šiek tiek erzina, kad dažnai leidžiamos naujos įskiepių versijos, o juos naujinti baisu net ir pasidarius atsarginę kopiją. Na žinote, nesinori, kad viskas pabirtų, ar vienas atsinaujinęs įskiepis susipjautų su kokiu senu, kuris atnaujinimo dar neturi. Tačiau viskas kontroliuojama daug labiau nei anksčiau. Funcionalumo poreikis sprendžiamas investuojant ir nusipirkti dalykai veikia, skirtingai nei Opencart’e.
Lietuviškos versijos nusprendžiau nedaryti. Dvikalbystė reikalauja ir investicijų, ir laiko. Daug kas jau moka apsipirkti, net jei kalba netobula, kiek ten to sudėtingumo dėti į krepšelį? Taip pat, jei tik reikia, šiais laikais naršyklė pasiūlo vertimą.
Lipdukai
Nuo 2021 metų rugsėjo pradėjau kurti ne tik atvirukus, bet ir lipdukus. Šiuo metu parduodu jau 55 dizainų lapelius. Labai džiaugiuosi, kad produktas patiko pirkėjams ir dabar, ko gero, kas antrame užsakyme pakuoju bent po vieną lipduką. O būna ir tokių žmonių, kurie perka vien lipdukus. 2022 vasarą pradėjau gaminti ir washi juosteles. Tam kaupiausi maždaug 6 metus. Lūžiu, ko gero, tapo tai, kad šiais laikais siuntas iš trečių šalių galima deklaruoti patiems. Anksčiau nori nenori teko naudotis tarpininkų paslaugomis, o kurjerių tarpininkai plešia didelius pinigus.
Šiuo metu turiu jau 11 savo pagal užakymą pagamintų vašių.
Nebula Makers
Apie turistinių atvirukų parduotuvę ir padarytas klaidas pasakojau šiame įraše. Jei trumpai, tai vienu metu buvau atidariusi dar vieną el. parduotuvę vien su turistiniais atvirukais, tačiau po metų supratau, kad atskira vieta buvo klaida ir sumigravau produktus į Favoritepostcard.com. Taip dar labiau išsiplėtė asortimentas.
Konkurencija
Aš esu žmogus, kuris galvoja, kad kito sėkmė nesumažina tavo sėkmės. Gaila, kad taip galvoja ne visi. Yra daug mažo verslo atstovų, kurie mane įkvepia, na pvz., jau kažkada minėta Paula, kurios dėka aš išdrįsau įvairiems pokyčiams. Man patinka sveika konkurencija. Ir tikrai būna juokinga, kai aš viešinu žinutę, kada skelbsiu naujienas, o tada kolegų parduotuvė šast ir pasileidžia išvakarėse 😀 😀 😀
Aš einu savo keliu ir nelendu į pjautynes. Atsimenate, čia rašiau apie vieną parduotuvę, kuri kvietė į kainų karą visas kitas? Naujienlaiškis buvo taip surašytas, kad leido suprasti: jei nesiveli į kainų karą, tai apilėšinėji žmones. Na… Nesivėliau. Nes turiu savo strategiją. Ir štai, anos parduotuvės nebeliko savaime.
Būta ir tokių atvejų:
Parduotuvės kairėje savininkas šiaip jau nuo pat pradžių elgėsi neetiškai ir kartkartėmis mėgsta užsipulti kolegas vis papasakodamas, kokie jie blogi, kad eina savo keliu.
Dalis naujų lietuviškų parduotuvių mėgsta pasinaudoti mano darbu ir ramiai sau pasiima visokius „about“ tektus, sąlygas ir kitus aprašymus. Kartą neišlaikiau parašiusi, kad atrodo lyg būtų mano tekstas. Oi, sorry, sako, galiu pakeist 😀
Tačiau iš esmės, tie kas dirba, randa sau vietos, savų klientų. Vietos po saule užtenka. Svarbu, žmonės turi savo braižą. Aš ir pati perku kitose Lietuvos ir užsienio parduotuvėse, mėgstu paremti mažus tos pačios srities verslus. Kartoju, kad kito sėkmė nesumažina tavo sėkmės. Mūsų bendruomenė ne tokia ir didelė, tad geriau gyventi draugiškai.
Full Time Job
10 metų Favoritepostcard.com buvo mano dalinis darbas. Tai aš dirbau su všį projektais, tai rašiau komercinius tekstus ir tik šalia puoselėjau atvirukų parduotuvę. Ji generavo šiek tiek pajamų, bet iš esmės tik tiek, kiek užteko sumokėti visus mokesčius ir išleisti naujų produktų. Man realiai likdavo apie 50 EUR per mėnesį. Ir tai ne visada. Susimokėti 200 būdavo šventė.
Tačiau praeitų metų gale, kai pakeičiau grafikos koncepciją ir perkėliau parduotuvę į naują sistemą, aš pradėjau galvoti, kad tai yra mano svajonių darbas. Man patinka gyventi popierinių daiktų pasaulyje. Aš noriu kurti teigiamas emocijas. Aš noriu kurti gražius daiktus, noriu bendrauti su bendruomene, noriu pakuoti ir dekoruoti užsakymus, noriu ieškoti iliustracijų, noriu sugalvoti ir įgyvendinti lipdukus ir washius. Patinka idėja, kad mano klientai turi hobį, nes gerbiu tuos, kurie turi hobį. Kam aš plėšausi kitose srityse, jei man ši miela? Neneša pinigų? O ar aš darau kažką, kad tai pasikeistų?
Taip nusprendžiau nuo naujų metų baigti visus kitus projektus, sustabdyti všį veiklą, perkelti parduotuvę į savo individualią veiklą ir imis to iš peties. Tai yra mano visos dienos darbas. O realiai, kaip ir visi mažų verslų savininkai, tą dieną išplečiu iki nesuskaičiuojamų valandų.
Visus šiuos metus mokausi nebedirbti chaotiškai, susidaryti strategiją, daugiau planuoti, išnaudoti marketingo priemones ir t.t. Dar laukia ilgas kelias, bet pokyčiai ženklūs. Aš jau artėju prie PVM mokėtojo ribos. Tiesa, priminsiu, kad ši riba skaičiuojasi sumuojant pajamas, o ne uždarbį. Sąnaudos gana didelės, nes aš vis dar investavimo etape (pvz., noriu greitai išplėsti lipnių juostelių asortimentą bent iki 30 vnt). Taip pat noriu pirkti vieną įrenginį, bet šitai lai lieka prie komercinių paslapčių.
Popieriaus krizė
Šio teksto pradžioje minėjau, kaip pradėjome dirbti su pirma spaustuve. Su ja bendradarbiavome apie 2 metus. Tada mane susirado kitos vietos vadybininkė. Įdomu, kad atrado per Postcrossing’ą. Susirašėme, pasigaminome pavyzdžius ir nors jų kainos buvo didesnės nei pirmųjų, apsisprendėme daryti brangiau. Man labiau patiko spaudos kokybė, o labiausiai – popierius, kurio antra pusė buvo matinė.
Kainos kilo keletą kartų, bet sklandžiai benradarbiavome 8 metus, nors pergyvenau 4 ar 5 jų vadybininkus. Draugystė tęsėsi iki 2021 pabaigos, kuomet poperius baigėsi. Dingo iš tiekėjų sandėlių. Su spaustuvės atstove išbandėme perdirbtą popierių. Jis gerokai brangesnis, bet man patiko. Ėmiau spausdinti ant jo. Tačiau nuo gruodžio iki birželio buvo du kainų kilimai ir tas paskutinis kartas jau viršijo mano galimybes. Arba parduodu atvirukus po 80-90 centų, arba ieškau kažko kito.
Šią vasarą rašinėjau spaustuvėms ir su tomis, kuriuos pasiūlė priimtinus variantus, darėme pavyzdžius. Graudu, bet kas kartą juos gavusi nuleisdavau rankas.
Popierius neatitinka mano „gero“ atviruko lūkesčių. Spauda abejotina. Galiausiai vieni pasiūlė ir draugišką kainą, ir pavyzdžiai man patiko, tad su jais gaminome jau du didelius užsakymus, o šį pirmadienį užsakiau dar 7650 atvirukų. Tikiuosi nepaves. Jų kaina man leidžia išlaikyti esamas ar bent labai ženkliai nedidinti savų kainų (nes auga ir kitos išlaidos, štai neseniai Interneto Vizija visas paslaugas pasibrangino). Neatmetu galimybės, kartais gaminti ir senojoje spaustuvėje, tačiau patinka tai, kad nebesu priklausoma nuo vienos.
Planai
Augti, puoselėti, plėstis.
Žinoma, bijau pasiekti PVM mokėtojo ribą, nes tai reiškia ne tik didesnę biurokratiją, kas man kelia didžiulį stresą, juk nesu buhalterė, bet ir tai, kad teks 21% pabranginti produktus. Aš stengiuosi kainų neužsikelti, tad neturiu buferio iš kurio galėčiau padengti PVM. Kaip klientai priimtų pabrangimą? Įtariu nesidžiaugtų.
Planuoju ir toliau kurti gražius produktus. Plėsti asortimentą. Mokytis marketingo. Auginti bendruomenę isntagrame. Mėgautis savo darbu. Mylėti klientus. Kartais pailsėti.
Ačiū visiems, kurie seka šią kelionę.
Veni Vidi Facebook
Veni Vidi Instagram
Veni Vidi Knygos Facebook
Veni Vidi Knygos Instagram
Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.
Sveikinu su gimtadieniu! Graži istorija ir linkėjimai dar ne vienus metus gyvuoti! Tik va, nesupratau, ar pirkti ar nepirkti, kad netaptumėte Pvm mokėtoju 🙂 (juokauju). Pamenu vaikystėje, mama prieš Naujus metus visą vakarą rašydavo sveikinimus giminėms (o jų buvo labai daug), o paskui koks smagumas laukti atvirukų iš jų… Dabar, deja, ta tradicija išnyko, tai atvirukai tik šiaip pasigrožėjimui. Va paskaitau ir gundausi užsiimti postcrossingu, bet kol kas nežinau kaip ten viskas veikia, tai vis trypčioju 🙂
Inesa, pirkt 🙂 Jei noriu augt, visą tą biurokratiją anksčiau ar vėliau teks praeit. Dėl postcrossingo, tai čia esu rašiusi šiokį tokį DUK https://www.venividi.lt/straipsniai/duk-apie-postcrossing-com-arba-10-metu-tarp-atviruku/. Viskas veikia gana paprastai. Registruotas naujokas gali traukti 5 adresus (galima ir vieną, jei 5 nesinori), tai yra sistema, paspaudus „Send a postcard“ parenka žmogų. Paskaitot jo profilį, išrenkat atviruką, užrašot duotą adresą, duotą specialų koduką ir išsiunčiate. Kai žmogus atviruką gauna, užregistruoja tą koduką, o tada sistema duoda jūsų adresą kažkam, kas tuo metu traukia adresus. Jūs nežinote nei kas, nei iš kur jums siunčia atviruką. Gavusi užregistruojate ir tada sistema kažkam duos to siuntėjo adresą. Ir taip viskas ir sukasi ratu tarp beveik milijono dalyvių 😀
O dėl tradicijų, tai aš stengiuosi jas palaikyti. Prieš kiekvienas Kalėdas siunčiu visiems, kam tik sugalvoju. Nuo kempingų, kuriuose buvom apsistoję, iki draugų 🙂
Labai smagiai susiskaitė. Buvo labai įdomu.
Aha, šitą jau perskaičiau ir jau susigundžiau pradėti. Tik šiek tiek baugina, ką rašyti nepažįstamam žmogui ir “negi reikės po 60 atvirukų siųsti per dieną”? 🙂 Iš tiesų, o jeigu neišsiunti, kaip tada?
Inesa, na, 60 atvirukų gali siųsti tik senbuviai, jei iki tol nenusibosta, tai savaime pavyksta apsispręst ar norite siųst tiek, ar užteks po 1-2 per mėnesį.
Jei neišsiunti, tai nutinka taip pat kaip ir dingimo arba neužregistravimo (juk visko būna, meta žmonės užsiėmimą, suserga ar t.t.) atvejais. Po 60 dienų kelionės jie tampa expired, atsiranda galimybė traukti papildomą adresą, tačiau niekas negauna jūsų adreso. Na ir šiaip, kaip visur kitur, čia pasitikėjimo žaidimas, kai tikimasi, kad jei jau paprašei adreso, tai ir išsiųsi. O dėl to, ką rašyti, tai minčių kyla pažiūrėjus profilį. Kai kurie prašo kažką parašyti (receptą, rekomenduoti knygą ar pan), aš dažnai trumpai papasakoju apie save: iš kur esu, ką mėgstu ir t.t. Galima rašyti apie savo šalį faktus, ar papasakoti apie atviruke vaizduojamą dalyką.
Labas, smagu, kad gyvuojate. Su parduotuve susipažinau jau seniai ir vis neatsispiriu norui įsigyti grožybių… Tuopat noriu paklausti – o gal kada planuoji perleisti keletą senų atvirukų? Pavyzdžiui, padaryti pirkėjų mini apklausėlę… Man žiauriai trūksta to atviruko su ryžu katinu ant senų pašto dėžučių. sėkmės parduotuvėlei!
Jolita,
kartais kai kurie atvirukai grįžta, bet šio išleisti tikrai neplanuoju. Bet gi panašios pašto dėžutės be katino jau numatytos!
Nedažnai tenka išgirsti/perskaityti tokį detalų pasakojimą nuo idėjos iki hobio tapimo pagrindiniu darbu, ačiū už tokį įdomų ir atvirą pasidalinimą! Man dažnai stebint mažus verslus, kurie kilę iš pomėgio mintyse kyla klausimas “bet ar tikrai jiems apsimoka?” – suvokiant, kiek daug kainuoja kiekviena proceso sudedamoji dalis. Tad labai smagu, kad, kaip minėjai, jau artėji prie tos PVM mokėtojo ribos, bet ir tuo pačiu įdomu matyti, kiek daug pastangų, įdirbio, eksperimentų ir tiesiog nuoširdaus susidomėjimo pačia veikla bei savo energijos/laiko neskaičiavimo turėjo būti iki tol 🙂
Živile, ačiū, smagu sulaukti tokio komentaro. PVM riba kartais leidžia įsivaizduoti klaidingai visą situaciją. Pvz., kažkas galvoja, o užkala apie 45k per metus, neblogai. Tai taip, įdėjus daug darbo galima tokią apyvartą pasiekti. Tačiau apyvarta nėra uždarbis, o daugelio dedamųjų žmonės net neįvertina (primeta, kiek ten spauda kainuoja ir jau „žino“ pelną), kad ir pvz to, kad vien Paypal kas mėnesį pasiima 100+ Eur mokesčių. Tačiau taip taip, mano visi maži verslininkai bijo pasakyti, kad jie nori uždirbti ir iš tiesų mano siekis yra gyventi iš savo el. parduotuvės ir dėl to labai stengiuosi. Labai smagu, kai kažkas įvertina.