Nedingau nei aš, nei noras rašyti blogą. Žinot, nebūna įkvėpimo, bet čia ne tas atvejis. Banalu, bet neliko laiko ir fizinių jėgų. Tačiau štai ir atėjau papasakoti apie savo spalį ir lapkričio pradžią.
Gimtadienis
Mes turėjome tradiciją per mano gimtadienį važiuoti į Lenkiją. Tokiu būdu porą kartų aplankėme Gdanską, Olštynę, Lodzę, Varšuvą. Tačiau, šie metai kitokie ir priežasčių aiškinti nereikia. Šiaip aš nesu didelė šventėja. Su vyru tiesiog kažkur važiuojame. Tada dar visada įsiveržia uošviai. Viskas. Su jokiais kitais giminaičiais, draugais ar pan., aš gimtadienio neminiu ir mane erzina viskas, kas yra daugiau nei fb sveikinimo žinutė 😀
Tai va, Lenkija nuplaukė, bet mano gerasis sugalvojo, kad aplinką pakeisti reikia ir rezervavo mums viešbutį Klaipėdoje. Tai nebuvo atostogos, tai buvo tradicinės darbo dienos, tik kitoje aplinkoje. Dar ir intensyvios. Tačiau vakare buvo proga jūrą pamatyti! Aš juokauju, kad būna miško maudynės, mane gerai veikia uosto maudynės.
Gimtadienio progą gautas finansines dovanas paverčiau labai norėtu advento kalendoriumi. Nes na, pati aš sau tiek gailiu, bet nepirkdama jaučiuosi frustruota.
Dar vienas gimtadienis – Šiukšlynėlio! Knygų blogui jau 12 metų ir ta proga metinį geriausių skaitinių įrašą rasite čia. Perskaičiau nei daug nei mažai – 127 knygas. O va čia ta metų geriausia:
Remontas
Štai čia yra ta tema, dėl kurios aš nei bloginu, nei skaitau, nei išsimiegu! Aha aha! Remontas. Na, koks ten remontas, tik smulkutė korekcija :).
Ką mes darėm. Gyvenam dviejų kambarių bute, kuriame svetainė sujungta su virtuve. Tarp svetainės ir miegamojo buvo tamsusis kambariukas – mūsų drabužinė. Šiaip, kokia ten drabužinė, greičiau skylė, kur kraunama viskas 😀 Taigi, nusprendėme toje vietoje pasidaryti miegojimo zoną. Tam reikėjo išgriauti sienas tarp svetainės ir miegamojo (jos pas mus buvo lengvų konstrukcijų, tad mūro ardyti neteko. Tada pastatyti (sumūryti) naują sieną tarp svetainės ir kambariuko, šiek tiek praplečiant tą zoną į ilgį, kad tilptų lova. Apšiltinti, nes viena siena yra lauko. Perkelti lovą, o miegamąjį paversti dviejų darbo vietų zona.
Pirma foto yra iš svetainės požiūrio kampo. Gedas griauna sienas. Antra foto jau iš miegamojo pusės – pradėtas mūras. Trečia foto iš svetainės pusės – mūras kyla. Ketvirta foto – nišoje talpinamas lovos rėmas. Nišą klijavom kamščiu, nes: tai lengvai suklijuojama medžiaga, taip pat plonesnė nei bet kokia kita šiltinimo plokštė, o mums buvo svarbūs net milimetrai, jei nenorėjom dar ir šoninės sienos griaut, kuri mūrinė. Ir šiaip kamštis jauku. Apšvietėme skaitymo lemputėmis ir girlianda. Pakabinom sunkią, šviesos nepraleidžiančią užuolaidą. Miego kokybė ženkliai pagerėjo, nes lyg šiol, tai kokio įrenginio lemputė, tai gatvės šviesos, nes kitame kambaryje nėra pas mus jokių langų uždangalų, trukdė, nes pro duris švietė. Paskutinė foto – jau iš naujo darbo kambario perspektyvos.
Na arba taip (before ir after):
Vaizdas į mano darbo vietą:
Šios zonos etapai jau done. Na, o svetainė taip pat pertvarkyta. Pailgėjusi šoninė naujo miegamojo siena iš kitos pusės užstatyta didele spinta su stumdomomis durimis, kur sudėjom įvairius daiktus ir lauko drabužius. Svetainėje per dvi sienas atsirado knygų lentynos, bet visą jų statymo eigą manau matėt Šiukšlynėlio IG istorijose. Kadangi visada kviečiu sekti, tai darau prielaidą, kad ir sekat :). Šiuo metu viskas atrodo taip:
Dar liko sutvarkyti sieną, šalia sofos, nes ten liko daug skylių. Taip pat pertvarkyti zoną, kurią vadiname koridoriuku. Ten įtalpinti naują pirkinį – džiovyklę (ar visos jos tokios garsios?).
Atrodo nėra čia daug darbo, tačiau kiekviena smulkmena trunka. Vien kol šiukšles išneši. Į stambiagabaričių šiukšlių aikštelę darėm tris reisus. Išvežėm apie 600kg chlamo, palikom daugiau nei 50 eurų jau, o dar vienas važiavimas laukia, nes liko lovos galvugalis, taburetės ir daugiau visokių nereikalingų dalykų.
Karantinas ir darbai
Naudojuosi proga paklausti, ar jūs bybianosiai? Jei taip, tai kodėl? Argumentas, kad su kauke sunku kvėpuot – ne argumentas. Kokie odontologai per visą savo gyvenimą neuždūsta. Šiandien vyrui sakau, kad mažiau bybianosių ir tik pyst, Rimi valytoja praeina su kauke ant smakro.
Šitas laikotarpis parvijo Gedą dirbti namo. Pirma savaitė. Įdomu. Seniau mes esame kartu dirbę, bet dažniausiai kaip kolegos, prie tų pačių projektų, o dabar kas sau :D. Prie namų atradom valgyklą ir po dviejų dienų džiaugsmo sužinojom, kad per karantiną negamins maisto išsinešimui. Koks nusivylimas! Na, gal Woltas išgelbės.
O darbai? Vyksta. Kas liečia mano asmeninius projektus, tai atvirukai taip, kaip ir pastaruosius porą mėnesių – so so, bet papildžiau naujienomis. Jau ir Kalėdų nuotaikos yra.
Timpų pasaulyje pauzė. Tyliai atšventė gimtadienį. Kadangi aš visada sąžiningai pasakoju nuo idėjos iki pildymo, tai tą ir tęsiu. Per metus pardaviau 46 timpas. Nei daug, nei mažai. Jei žiūrėt į „pelną“ tai pirminė idėja buvo užsimest 5 EUR virš to už kiek pirkau + kitos išlaidos ir mokesčiai. Bet taip prekės kaina labai išaugo, tai apsistojau ties 2-4. Na tai va, metinis pelnas yra apie 100 EUR, tai yra apie 12 EUR per mėnesį.
Ko aš nedariau? Nesireklamavau agresyviai. Užpirkdavau reklamos IG ir FB (beje, dabar pagalvojau, kad šito neišminusavau iš „pelno“), stengiausi palaikyt tvarkingus SEO reikalus ir tiek. Tad, kaip savieigos produktas, tai sekėsi ne taip ir blogai, manau. Tačiau dėl ateities turiu abejonių. Šiuo metu spintoje guli apie 60 timpų. Dalis jų – nuo pat pradžių. Tie, kas žino apie parduotuvę jau matė, nesusidomėjo, laukia naujų. Užimama vieta kažkiek erzina. Dėl karantino aš beveik nebevaikštau po SH, todėl rasti naujų prekių labai sudėtinga. Juk prieš metus, kai kūriau parduotuvę, nežinojau, kad 2020-tieji bus tokie. Šiandien man atrodo kvaila belstis į kitą miesto galą patikrint dar tos parduotuvės, kai nežinai ar kažką rasi, o jei rasi, ar tai bus paklausu. Per remontus ir karantinus aš net bijojau potencialių užsakymų, nes nesinori pakuoti dulkėse.
Tad kol kas viskas lieka taip kaip yra. Kaip aš sakau – valgyt neprašo. Idėjų turiu visada. Pvz., kooperuotis su kitais pardavėjais, pasiūlyt prisijungti į platformą ir t.t. Tik visoms idėjoms reikia skirti laiko. Tuo metu kai gimė idėja aš turėjau jo gerokai daugiau, o darbų gerokai mažiau. Tad dabartinė situacija mane tenkina labiau 😀
Kas liečia karantiną, tai rugsėjį ir spalį vaikščiojau į kineziterapiją, o lapkritį grįžau į pilates. Vieną kartą nuėjau, antrą kartą pamiršau, o tada užraukė visus sportus. super!
Kosmetika ir kosmetikos apžvalgos
Jūs tikrai pastebėjote, kad bloge sumažėjo apžvalgų. Ar visam laikui? Tikrai ne. Jau buvau grįžusi su vienu kitu atsiliepimu, bet visi tie reikalai, kuriuos aptariau aukščiau, sutrukdė. Tačiau šiuo metu turiu tikslą per savaitę parašyti vieną apžvalgą. Tad 4 per mėnesį. Plius mėnesinis įrašas. Plius kitų temų įrašai jei turiu noro ir idėjų. Taigi, bloge atsiras kažkokia rutina, pvz., naujas įrašas apie kosmetiką kiekvieną trečiadienį. Na, nes yra ką pasakot, yra noro pasakot, tik nėra rutinos ir išskirtinai tam skirto laiko. Va jei pasižadėsiu, gal pavyks laikytis?
Šį kartą tiek, daugiau gal pakalbėsim komentaruose?
Apie visus įrašus iš karto sužinosite Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.
Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.
#reklama (dėl patogumo šia gaire žymimi visi blogo įrašai).
Alma
Labai lauktas įrašas, pripratau jau prie “prisidavimo” 😀 Aš nesu bybianosė, tik man pliusas, kad gyvenu provincijoje, pamiškėse galiu šlaistytis “nuogu veidu”. Spalis darbingas ir varantis iš proto, darbas namuose su penkiamečiu kolega yra kažkas tooookio. Bet išgyvenau. Laukiu sniego. Bijau kalėdinės psichozės.
Klausimas dėl kineziterapijos: ar buvo naudos? Aš vis mintyju, bet va jau antras karantinas, kaip neapsisprendžiu, ar verta.
Salomėja
Alma, sunku pasakyt dėl tos naudos. Pertemptą pečių juostą atpalaidavo. Simptomai, dėl kurių kreipiausi, sumažėjo. Tarkim liko 15%. Iš nuolatinių pojūčių tapo epizodiniais, tai kaip ir padėjo, nesigailiu 🙂
Dovilė
nesu bybianosė ir visada žudikišku žvilgsniu žiūriu į bybianosius, bet sudrausmint nedrįstu – nežinai ant kokio užsirausi, todėl tiesiog stengiuos laikytis nuo jų atstumo. kaukės jau kasdienybė, kaip be batų neišeini iš namų, taip ir be kaukės ir dėl kvėpavimo – sunku, ypač tiems, kam reikia visas 9 ar 12 darbo valandų su ja prabūti, bet tai neteisina bybianosių kultūros – kentėt galima. 🙂
fainas įrašas labai labai, ir remontas toks sakyčiau vykęs, aš galvoju nuomojamam savo lofte persidažyt kopėčias, kuriom laipiojam iki miegamojo ir to miegamojo grindis – kažkada buvę balti, dabar jau nebelabai, tai norėtųsi atsinaujinti, kažkada prisiruošim gal 😀
o rutinos laikymosi labai laukiu – man nepavyksta jos įsivest, tačiau jau TU tai tikrai retokai berašai, pasigendu)
Migle
O aš esu, kaip ten jūs vadinat, man nesinori. Kadangi esu su akiniais, o jie visiškai aprasoja ir nors į akį durk, tenka nusiimti kaukę nuo nosies, kad saugiai pereičiau kelią, nenuriedėčiau laiptais ir vaiką dar sužiūrėčiau. Ir tikiu, kad yra kitų žmonių, su skirtingom situacijom, kuriems tenka nusiimti nuo nosies kaukes. Ir šiaip, nepatinka man kategoriškumas, ir dar toks agresyvus – byb žodžiai, žudikiški žvilgsniai ir pan. Visa šita viruso situacija įdomi, pasimato, kas giliau. Faina būtų, jei gebėtumėm į situacijas mokėti pažvelgti iš skirtingų perspektyvų ir išlaikyti šiek tiek tolerancijos.
Salomėja
Migle, žinoma, kad galim visi būt tolerantiškesni. Pvz, nepykt ant girtų vairuotojų, nes gal žmogui tokia situacija va susiklostė, nuvažiuot turėjo kažkur… Mano akimis situacija identiška: arba kažkam pakenks girtas vaituotojas, arba ne. Arba tas be kaukės, kažką apkrės (visi save turim vertint, kaip nešiotojus), arba ne. Beje, akiniuočiams yra visokių tips and tricks. Mano aplinkoj visi kažkaip susitvarko.
Asta
Sveika. Nebuvau nustojusi sekti tavo blogo, bet nekomentavau jau kurį laiką. Nuotaika buvo kažkokia ne tokia, tai nespaudžiau savęs.
Buvo labai įdomu paskaityti (visos tavo mėnesio apžvalgos man laaaaabai įdomios ir maloniai susiskaito). Nuostabu, kiek daug knygų perkaitei, šaunuolė! O aš ne tik su komentarų rašymu, bet ir su skaitymu ilgokai buvau užstrigus. Bet va, kaip tik per vakar ir šiandien perskaičiau Bev Thomas “Pakankamai gera motina” (nurodo, kad psichologinis trileris, bet labai daug gilios psichologinės analizės. Man dėl to dar labiau patiko). Ir, perskaičiusi tavo įrašą, bibliotekoje rezervavausi “Berniukas nuryja visatą”. Gal ir vėl pasiseks įsivažiuoti į skaitymą. Ir į komentarų rašymą ;).
Labai įdomu buvo pamatyti remontą. Sakyčiau, kad visai rimti pakeitimai, nes, nu, sienos vertimas ir mūrijimas man atrodo didelis darbas, kuris apteršia visą butą. Rezultatas atrodo labai smagus, miegojimo patalpa labai jauki. Bet man iškilo rimtas klausimas: o kaip vėdinasi jūsų miegamasis? Ar pakanka ten gryno oro?
Knygų lentynos nerealios. Visada tokios patiko :). Kadangi nieko panašaus neturiu, tai visos knygos pas mane atkeliauja tik trumpam – iš bibliotekos.
Pastebėjau, kad įrašų bloge labai praretėjo. Liūdna… Bet, atvirai kalbant, nesu kosmetikos fanė. Skaitau tavo įrašus, nes smagiai rašai ir man patinka tavo stilius. O jei daugiau rašytum apie gyvenimą, požiūrį į tam tikrus dalykus, tai man būtų dar įdomiau :). Bet čia tik mano nuomonė.
Salomėja
Asta,
ačiū 🙂 Nieko tam gyvenime įdomaus nevyksta, kad daugiau išspaust nei vieną įrašą. O aršesnę nuomonę, apie pasaulį, sako, reikia pasilikt sau. 🙂
Miegojimo zona turi paliktą angą ventiliacijai. Vėdinant kambarį ir toj vietoj neblogai pratraukia 🙂
T
Superiniai remontai!!! Mane visada žavi žmonės, kuriems rankos iš teisingos vietos auga. Šiais laikais retenybė, bent mano aplinkoje.
Kas dėl kaukių, tai nešioju kaip priklauso. Dar gerai, kad už miesto gyvenant po laukus, kur žmonių nėra, galima šunį vedžioti ir be kaukės, nes jau turbūt antrą mėnesį žvėriskus veido bėrimus gydausi. Atrodo tik kelios minutės su kauke, o paskui vargo… Prasidėjo problemos, kai tik oras šiek tiek atvėso ir užteko kaukės tik parduotuvėje, nes dar nebuvo privalomo nešiojimo lauke. Mane nuo paauglystės nuo bet kokio objekto kontakto su veidu siaubingai beria, oda šiek tiek probleminė.
Gaivile
Sveikinimai baigus remonta. Kaukes nesioju tinkamai. Tiesa akiniai daznokai rasoja nuo ju. Tik tada as ne kauke nusiimu, o akinius ir bandau nusivalyti juos. Reikia kazka surasti nuo akiniu rasojimo. Kazkada turejau kazkoki tepala lyg kazkiek ir padedavo. Dabar akiniuociams tikrai ne kas del stiklu rasojimo.