Prieš pradėdama šį tekstą aš susidūriau su dilema, kaip gi lietuviškai vadinasi “Stylus pen”? Tai toks pieštukas, kuris skirtas liečiamiems ekranams. VLKK siūlo tokį daiktą vadinti liestuku. Tačiau, jei pavadinime įrašyčiau šį žodį, ar visiems būtų aišku, apie ką bus tekstas? Beje, stailusu aš jo irgi nevadinu, realiai, tai niekaip nevadinu, arba sakau telefo tušinukas :). Taigi, vienu metu man kilo noras įsigyti tokį daiktą. Kam jo reikia? Realiai, tai tam pačiam, kaip ir piršto – tapšnoti per ekraną. Tik va, kartais norisi precizikos. Pasipiešti kažkokį eskizą, užsirašyti… Nes aš vis dar mėgstu rašyti ranka, bet nebevertinu popieriaus, ypač todėl, kad viską norisi turėti su savimi. Rimtai piešiantiems žmonėms šie tušinukai nebus įdomūs. Paprastai profesionalai perka telefonus ar planšetes su jau kartu pridedamais ir puikiai pritaikytais “liestukais”. Arba investuoja tikrai nemažai pinigų į gerą vardą bei kokybę turinčius prietaisus. Na, o aš nusprendžiau pamėginti kažką biudženio. Visgi, pinigų išmesti nesinori, todėl stengiausi išsirinkti kažką daug žadančio. Pirmas į akį man krito “Inpher K833 Activ capacitive Stylus Touch Pen”. “Aliexpress” svetainėje toks liestukas kainuoja apie 25 dolerius. Nei pigu, nei brangu. Komentarai sako, kad puikiai veikia, nuotraukose atrodo dailiai – imu!
Aš pasirinkau rožinės spalvos tušinuką. Jo korpusas yra aliuminis, tad daiktas mielai guli rankose. Šis pieštukas yra aktyvus. Tai reiškia, kad įjungiamas ir išjungiamas, turi bateriją ir jį reikia krauti. Kraunamas jis microUSB jungtį turinčiu krovikliu. Teigiama, kad aktyviai naudojamas veikai 8-10 valandų, o įkraunamas per 60-80 minučių. Kol kas iškrauti dar nesugebėjau, tad tikiu, kad nurodytas laikas yra realus.
Tušinuko antgalis yra 1.8 mm skersmens. Tai nėra labai preciziškai siaurutis galiukas, bet atrodo gerokai pranašiau, nei tie pieštukai su apvalia guma ant galiuko.
Įjungtus įrenginį, mygtukas šviečia mėlynai, tad tikrai nepamiršit ar čia jis veikia, ar ne. Kažkaip poruoti pieštuko su telefonu nereiks. Tik įjungiat ir piešiat.
Kas liečia naudojimą, tai daiktas mane šiek tiek nuvylė. Jis tikrai per mažai jautrius. Pvz., greitai rašant tekstą pasimeta pusė raidžių, nepasideda taškeliai. Piešiant – linijos kiek vėluoja. Tiesa, galima įgusti, o ne kiekviena programėlė reaguoja taip pat. Teksto pabaigoje parašysiu, kuri piešimo programa nepasiteisino, o kurią rekomenduočiau.
Po savaitės žaidimų, kartu su vyru, priėjome prie išvados, kad pieštuką naudoti įmanoma. Tik reikia praktikos, tinkamo app’so, laikymo kampo. Visgi, nemanau, kad tokį rezultatą siūlantis daiktas vertas 25 dolerių. Už kokių 10, sakyčiau, imkit, tik dar gerai pagalvokit. Bet dabar nerekomenduoju.
Po pirminio nusivylimo, Gedas skyrė laiko atsiliepimų panagrinėjimui ir pamėginimui užsakė daugelio giriamą “Adonit Mini 3”. Tiesa, šiuo metu parduodamas jau 4 kartos pieštukas, bet didelio skirtumo aprašymuose aš nematau, tik dizaine.
“Adonit Mini 3” kiek pigesnis. Neskaitant siuntimo mokesčių iš “Amazon” jį galima parsisiųsti už 11-13 EUR, bendroje sumoje tilpsite į 20 EUR, tad vistiek kiek pigesnis už pirmąjį.
“Adonit” taip pat yra visiškai aliuminis, labai malonus laikyti, gražiai atrodo.
Šis liestukas nėra aktyvus. Tai yra, jo nereikia nei įjungti, nei krauti, tiesiog imat ir naudojat. Didelis skirtumas – galiuke. Šis turi apskritą skaidrų blynuką su metaliniu (gal magnetiniu?) viduriuku.
Iš pirmo žvilgsnio pasirodė, kad daiktas tikrai nebus patogus ir tikrai nesiskirs nuo mano minėtų pirštukų. Bet gi ne, pasirodė, kad piešti šiuo liestuku visai patogu.
O kas svarbiausia, jis gerokai, GEROKAI, jautresnis už “Inpher K833”. Šiuo liestuku jau įmanoma ir piešti, ir rašyti, ir daug geriau susidoroja su smulkiomis detalėmis. Žinoma, būna uždelsimų, būna, kad sunku su smulkiausiais piešinukais, bet sakiau, kad pirmą pieštuką įmanoma naudoti ir duočiau kokius 6+ iš 10, tai “Adonit”, mano manymu vertas stipraus 8.
Kaip jau minėjau, svarbu ir pasirinkta programa. Pvz., aš telefone turiu “Notepad”, kuriame vedu užrašus ir jei reikia kažką pasižymiu ar nusipiešiu ranka. Tad pirmasis liestukas jau čia sufeilino, tuo tarpu “Adonit” veikia puikiausiai.
Tada buvau įsidiegusi “SketchBook – draw and paint”. Abu pieštukai su ja tvarkėsi sunkokai. Dar išbandžiau “ibisPaint X”, čia “Adonit” pasirodė puikiai, bet pati programa užkniso reklamomis. Galiausiai apsistojau ties “Adobe Sketch”. “Adonit” čia tikrai gerai tvarkosi, bet ir “Inpher” pasirodo pusėtinai.
Abu liestukai išmėginti su dviem “Huawei” telefonais ir senute “Samsung” planšete. Mano kompiuteris taip pat turi liečiamą ekraną, bet nekoregavus jo jautrumo, abu pieštukai nesusitvarko ir, pvz., “Paint” programoje vietoje linijos geba nupiešti tik pabirusį punktyrą.
Ar toks daiktas iš viso reikalingas? Manau, kad visgi jis skirtas specifiniams poreikiams ir daugelis nematys prasmės kažkokiame liestuke. Bet tekstas gali būti naudingas, jei bent kartais pavargstate baksnoti ekraną pirštais ir nostalgiškai prisimenate laikus, kuomet įrenginiai su stylus pen buvo paplitę.
Naudinga: “Inpher K833” pirktas čia. “Adonit Mini 3” įsigyti galite čia.
Apie visus įrašus iš karto sužinosite Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.
Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.
#reklama
Anonymous
Kažkaip labai suretėjo straipsnių. Ar dar vienas blogas miršta?
Salomėja
Kodėl taip iš karto ir miršta? :). Jau rašiau, kad bloga gyvuoja 9 metus. Kažkaip nutiko, kad pastaruosius porą metų jis buvo tarsi virtęs darbu laiko prasme. Ruošiau įrašus kiekvieną dieną. Tačiau, kai kažką dirbi, tai nori atlygio. Jei ne piniginio, tai bent moralinio, kuomet žmonėms negaila like širdelės ar komentaro. Išdėsčiusi šią mintį gavau per nagus, kad nesu kažkokia ten charizmatiška Tati, todėl neturėčiau norėti kažkokio atlygio ir blogas turi būti hobis. Na, tai visi yra teisūs. Hobis. O hobiams laiko skiriame tik jau kai jo atlieka nuo viso kito. Ypač jei tai nėra vienintelis hobis :). Su tinklraščio mirtimi gal neskubėkim, bet nebereiktų reikalauti iš jo lyg iš darbo 🙂
Aiste
Sveiki, bet tai kaip jūs perfrazuojat frazes :). Tati buvo kaip pvz apie, kurią visi žino bei jos sėkmės istoriją. Jūs esat jūs, o ne kažkas kitas ;). Lietuvoje blogai nėra tokie populiarūs, tad daug kas rašo kaip sau. Nežinau kas atsitiko jūsų gyvenime, bet pyktis nėra gerai, kažkoks kaltinimas kitų dėl nesėkmių yra iš viso juokingas. Skirkite sau daugiau laiko jei nepatinka rašyt ir gyvenkit, o ne ieškokit kas ir kodėl kaltas ;), jei taip patinka analizuot- savianalize galima užsiimti ;). Gražiaus vakaro ir tikiuosi nuoširdžiai, kad visi kompleksai, kažkokie trūkumai dings ;), sėkmės
Salomėja
Manau čia šiek tiek ir jūsų problema, jei matote kitų kaltinimą dėl mano nesėkmių. Aš save analizuoju. Teigiu, kad blogas yra nesėkmingas, nes nepateisino lūkesčių, ypač skaitytojų prasme. Jis neauga, niekur neveda. Nesugebu sudominti, iššaukti?reakcijos. Tai jau aš tikrai nepykstu, kad kažkokie žmonės neatrado blogo, aš pripažįstu, kad nesu charizmatiška ir negebu pritraukti auditorijos. Nes ne visi yra Tati. 🙂 Nereikia jau taip įsižeisti, kad į komentarą nenumojau ranka. Aš jį priėmiau, pergalvojau, pagalvojau, kad jūs ir kiti esate teisūs. Tačiau kai žmonės klausia, kas čia keičiasi, jaučiuosi skolinga paaiškinimą. O jis paprastas: sutinku, kad blogas turi būti tik hobis, nes negebėjau jo išauginti iki kažkokio projekto bei pritraukti žmonių. O jūs kažkaip girdite “kaltinu visus, kurie man pasakė, kad retas, kuris to pasiekia”. Kaip sakiau, ir jūsų problemos yra tame, kad mano žodžius savaip interpretuojat ir ieškot menamo pykčio kažkam kitam nei aš pati.