Rašydama apie įvairius šveitiklius, neretai susilaukiu nuomonių, kad neverta jiems mėtyti pinigų, nes lengva pasidaryti patiems. Nė kiek neprieštarauju. Tik pačiai man viskas ne taip paprasta. Pirma, tai aš nemėgstu gaminti, jei atsidarius šaldytuvą, nėra iš ko pasidaryti sumuštinį, o pvz., reikia, kad ir kiaušą virti, tai jau reiškia, kad nėra ką valgyti. Tad jau maišyti indukuose kažką kūnui, ne mano opera :). Be to, aš neturiu kavos tirščių, nes geriu ją iš kapsulių. Būtent dėl to, kad kuo mažiau terlionės būtų :D. Neturiu ir cukraus, nes pyragų nekepu, o daugiau niekaip kažkaip neprireikia. Visada yra druskos, tos geros, baltarusiškos, kur net byra iš popierinio pakelio, bet vien jos gi nepakaks :). Todėl, aš nesiginčiju – pagaminti šveitiklį lengva, visgi, renkuosi pirktinį. Ir tai man yra įdomus produktas, kurį su mielu noru bandau. Todėl dėmesio centre, anksčiau man negirdėtos kompanijos “Cosmepick” šveitiklis su japonine kamelija.
Aprašymas:
Specialiai sukurta formulė, pagrįsta 3 alyvomis – japonine kamelija, saldžiaisiais migdolais ir vynuogėmis – lieknina, maitina ir puikiai lygina kūno odą, o cukraus kristalai pašalina negyvos odos ląsteles, pagerina mikrocirkuliaciją ir stangrina odą. Reguliarus kūno šveitiklio naudojimas užtikrina švarią ir minkštą odą, o rytietiškas kvapas atpalaiduoja jausmus ir pakelia nuotaiką.
Sudėtis:
Jei atvirai, tai sudėtis mane nustebino. Tai yra Juara.lt parduodamas produktas, o ši parduotuvė visada lyg ir duoda suprasti, kad jie labiau stovi prie natūralesnių, saugesnių priemonių. Tačiau štai šveitiklyje pigusis parafinas (nieko blogo jis nedaro, tiesiog pigus ingredientas keičiantis natūralius). Konservantų tiek, kad atrodo čia kažkokiam kosmose mirk gyvenk reikia išvengti bakterijos: ir parabenai (nežinia ar jų kenksmingumas, nėra tiek pat baubas, kiek tas, kuris teigia, kad skiepai sukelia autizmą), ir fenoksietanolis, ir DMDM hydantoin, kuris teigiama, kad išskiria formaldehidą ir visur žymimas raudonai. Na, ne tai, kad išgąsdintų mane, bet rly? Papiguškėse iš prekybcentrių į šveitiklių sudėtį dažniausiai būna pažiūrėta paprasčiau: cukrus, aliejus, kvapas, konservantas. Na, bet ne man gi aiškinti, aš tik bandau.
Šveitiklio masė gana vientisa, nėra jokio atsiskyrusio, skysto aliejaus, tad patogu kabinti pirštu ir per daug neprisidrabsto. Šveičia puikiai. Neturiu jokių priekaištų. Kvapas įdomus. Lyg ir gėlių, lyg ir vaisių, sunku man nusakyti. Nėra mėgstamiausias, bet ir nosies neraukiu.
Po šveitimo oda nelieka nei labai riebi, nei išsausinta. Tad sakyčiau, šveitiklis galėtų patikti tiems, kurie nemėgsta nuo aliejų likusio slidumo, o taip pat, žinoma, nesidžiaugia ir kai oda verkia iš sausumo.
Galutinai dėliodama taškus ant i, galiu pasakyti, kad tai normalus, savo funkciją atliekantis šveitiklis, kuris tikrai nepasižymi jokiu ryškiu trūkumu ir man visai patinka. Tačiau užmetus akį į sudėtį, manau, kad kaina jos neatitinka. Tikėčiausi etiketėje pamatyti 3-4 EUR, o ne 12 🙂
Naudinga: Įsigyti galima Juara.lt. 200ml kainuoja 11.95 EUR.
Jūsų aktyvumas motyvuoja.
Apie visus įrašus iš karto sužinosite Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisininių minčių – Instagram’e.
Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.
Ne i tema.. Bet labai idomu pasidare ka jus valgote kai nemegstate gaminti? Ar vyras gamina, ar dazniausiai pusfabrikius valgot, o gal nuolat uzsisakinejat? Suprantu tai ne mano reikalas, bet jau senai idomu kai vis paminit nenora gaminti 🙂
Valgau maistą, kurio nereikia gaminti (sumuštinis (dažniausiai su kokiu kumpiu ar lašiša ir avokadu), granola su pienu, varškė su vaisiais ir pan), tokį, kurį reikia labai mažai gaminti, tik pvz užpilti karštu vandeniu, kad ir iš vakaro (grikiai su saulėgrąžom ar pienu, ar jogurtu, avižinė košė su bananais, riešutų sviestu). Valgau pusfabrikačius, pvz., ten kokia kepta vištos krūtinėlė, sušiai ar dar kažkas iš “Maxima”, ar “pasidaryk pats” salotos iš IKI. Tokių pusfabrikačių, kuriuos dar gamint reikia, pvz koldūnų, viena beveik nevalgau :). Kartais, aišku, kai jau pagal mane “nėra ką valgyt”, tai gaminuosi omletą, ar ką nors taip pat paprasto. Pagrindinius valgymus (dažniausiai vakarais), arba gamina vyras, arba einam kur nors į miestą valgyti, arba užsisakom.