Gyvenimo būdo blogo mėnesinis įrašas vėl čia! Ačiū, kad atėjote paskaityti, o aš susiruošiau papasakoti apie savo rugsėjį. Kaip visada, kalbėsiu, krypsiu į lankas, bus daug teksto, mažai paveikslėlių ir išliks tik stipriausi. Koks rugsėjis buvo? Įvairus! Nuo ko pradedam? Gal nuo kosmetikos?
Kosmetika
Nebegaliu savęs laikyti aktyvia grožio blogere. Tačiau šis tinklaraštis tikrai neketina mirti. Tiesiog jis perėjo į fazę „kai lieka laiko tarp veiklų, kuriose kažkas įvertina bent jau geru žodžiu“. Natūraliai atėjo ir pasekmė – kosmetikos perku mažiau, nes neveja mintis „reikia bandyti, reikia rašyti, reikia dar bandyti, negaliu rašyti tik apie pr produktus, tai reikia pirkti pirkti pirkti“.
Aną dieną, labai užsimaniau kažką nusipirkti. Atsidariau krūvą svetainių, vieną, antrą, trečią… Ir po kiek laiko supratau, kad jei noriu kažko naujo, turiu eiti pasikuisti savo sandėliuke. Tad rugsėjį galiu pasigirti tik vienu spontaniniu pirkiniu, dėl kurio kaltinti galiu Advento kalendorių įrašą. Varvindama seilę į TBS didįjį kalendorių, kurio vis dar noriu ir vis dar gaila pinigų, aš nesusilaikiau ir nusipirkau vanilinių moliūgų kūno sviestą. Ar man jo reikėjo? Ne, nes a) dar turiu visokių kremų. b) kūnui naudoju netikusius, nepatikusius veido kremus, tad nebadauja. Bet vis tas noras pasilepint. Pasidėjau dabar į stalčių. Šaunuolė.
Tačiau kosmetika į namus ateina! Buvau palepinta „Maybelline“ džiaugsmais, draugavau su „Eurokos“. O taip pat „Biok“ atsiuntė „Margaritos“ plaukų priežiūros priemonių, kurios nurovė stogą. Pamėginkit, ne karvę kainuoja, bet kaukę galiu dėti į tų super gerų sąrašus.
Gana įdomios priemonės mane pasiekė ir paskutinėmis mėnesio dienomis. Tikrai bus ką pamėginti ir papasakosiu jei ne čia, tai bent Instagrame tikrai.
O tarp mėgstamiausių produktų dabar yra „L’Erboristica“ dieninis veido kremas. Kas dar? Dar „Nuxe“ lūpų balzamas. Apžvalgą siunčiu paskaityti pas Vasarę, nes viską galėčiau pakartoti, o ji labai išsamiai viską parašė.
Sveikata
Šita žiurkikė mane kiek užknisa. Pastaruoju metu jaučiu keistus aptirpimus (o gal šilumą?) vienoje veido, pakaušio pusėje. Kartais pakutena ausies lezgelį. Kadangi visada turėjau, turiu ir turbūt turėsiu bėdų su neteisinga laikysena, nugaros įtampa ir t.t., tai kažkiek bėdas sieju su tuo. Pradėjau lankytis pas kineziterapeutę. Problema nedingo, bet skausmingų masažų metu bent atpalaidavo persitempusius iki akmeninio kietumo pečius. Woo hoo, kaip cypiau. Niekas dar taip manęs tikslingai neskaudino. Taip taip, ir neurologui reiktų pasirodyti, bet kažkaip netraukia manęs tas nuotolinių konsultacijų, siuntimų ir ėjimo poliklinikon per pandemiją reikalas. Kartais atrodo, kad tiesiog reiktų tikrai gero poilsio, nes išsimiegojimas, pastebėjau, šiek tiek padeda 🙂
Beje, ta proga, kad praeitą mėnesį investavau į geresnę darbo vietą ir įsigijau didelį monitorių, šį gi – patogesnę ir ergonomiškesnę kėdę. Iš tiesų, bent jau nugarai tapo nugarai lengviau. Tuo tikrai džiaugiuosi.
Darbai
Oi, dirbau daug. Kažkurį vakarą net Gedas burbėjo. Nors čia galiu tik pavartyti akis, kam jau burbėt :). Kas liečia mano tekstų rašymą, tai yra taip, kad atlygis priklauso nuo kiekio. Tačiau aš negaliu aukoti kokybės, juk tada kažin ar mano paslaugų reiktų, o dar ir pačiai būtų gėda. Oi ne. Todėl aš aukoju laiką, neretai, rašau gerokai lėčiau nei pvz., šį tekstą, nes daug redaguoju, ieškau, šlifuoju. Norėdama neprarasti ir tos kiekybės, tikrai pamirštu poilsį ir laisvalaikį. Iš čia (nemokėjimo ilsėtis ir atsitraukti ne tik fiziškai, bet ir mintimis), matyt, ir tos sveikatos bėdos :). Bet apie tai jau rašiau ir tekste apie produktyvumą. Koją kiša daug blaškančių veiksnių. O taip pat mano užduotys kažkiek sudėtingėja ir kartais gaištu laiką skaitydama tips and tricks, kaip rašomas tokio tipo tekstas. Žinau, daug kam rūpi, ką rašau. Minėjau jau anksčiau lyg ir. El. parduotuvės produktų aprašymus, įvairius seo tekstus, vidinius ir išorinius blogo straipsnius ir dar pasitaiko kitokių tekstų, kurių negaliu priskirti nė vienai iš minėtų kategorijų. Ar man patinka? Labai! Kuo skundžiuosi? Kad nemoku dirbti greičiau :D.
Kas liečia legsnroll.com – mėnuo nebuvo blogas. Ačiū, nes tarp pirkėjų tik skaitytojai :). Greitai bus metai. Ar sekėsi? Žiūrint kas. Iš viso parduotos 46 timpos. Įvertinus, kad reklama yra iš esmės tik čia, nes kol neturiu žinių, kaip susikruti gerą google ad kampaniją, nenoriu mėtyti pinigų, tai sakyčiau visai gerai. Tiesa, rugsėjį pačių timpų medžioklė nebuvo labai sėkminga.
Atvirlaiškiai? Sakyčiau, kad buvo sausiausias mėnuo šiais metais. Bet neturiu kuo ir skųstis, veiklos mokesčiams užteks.
Kas dar? Prie darbų priskirčiau ir malkas malkas malkas. Tris rugsėjo savaitgaliai paaukoti jas supjaut, sukapot, suvežt ir sukraut. Aš tas, kuris daro du paskutinius darbus. Pagaliau prie šito padėtas pliusas ir galima ramiai laukti žiemos.
Išvykos
Nesakykit, korona neblogai čia mus apribojo. Tačiau privertė ir pasidairyti po savo šalį. Štai aš, pvz., niekada nebuvau Marijampolėje, išskyrus tranzitą tarptautiniu autobusu. Tad nusprendėme tiesiog apsilankyti ir patyrinėti. Patiko! Štai ką radom:
Na tai va. Marijampolė man pasirodė vokiškai graži ir įdomi. Tvarkinga, yra ką pamatyti net niekur neužsukant, maitina skaniai, bare groja gera muzika. Gaila tik TIC neveikė, gal būčiau nusipirkus atvirukų :).
Rekomenduokit, kokį dar miestą aplankyti, be tų populiarių krypčių, turiu omenyje Anykščius, Druskininkus, Zarasus, Birštoną ir pan.
Mokslai
Manau jau visi girdėjo, kad Užimtumo tarnyba norintiems suteikė prieigą prie Courseros kursų. Norėjau ir aš. Pradėjau mokytis. Šiaip, norėčiau mokytis kažką apie rašymą, bet… Anglų kalbos žinių tikrai užtektų išklausyti kursus, visgi kažin ar pavyktų atlikti užduotis. Todėl aš dabar mokiausi „SEO Fundamentals“. Dalykas, kuris praverčia ir tvarkant savo puslapius ir rašant SEO tekstus.
Šiandien kaip tik išsilaikiau antros savaitės testą (mano kursai keturių savaičių). Aišku, sunku tam rasti ir skirti laiko, nes, kaip jau pasakojau, didelę dalį dienos suėda darbai, bet įsigudrinau pažiūrėti filmukus, kol valgau pietus :D. Kai baigsiu šiuos, manau, kad dar pasimokysiu apie reklamas ir marketingą. Jei tik spėsiu su Užimtumo tarnybos terminais.
Knygos
Vis dar skaitau. Pasirodo, kad jau 101 knygą šiais metais perskaičiau. Na, o rugsėjį jų buvo 11. Štai tokios:
Keturias padovanojo leidyklos. Visos, išskyrus paskutinę, jau turi atsiliepimus Šiukšlynėlyje. Bet aš noriu dar kartą pakviesti jus sekti knygų IG paskyrą. Ten prikeliu visokių storių ir kitų reikaliukų.
Kalbant apie šias knygas, tai patiko „Andromedos štamas“, „Cilkos kelias“, „Bedvasis“, „Ponia Periš“. Prajuokino „Barbora Radvilaitė“. Smarkiai pervertinta pasirodė „Daisy Jones and the Six“.
Pabaigai
Rugsėjis tikrai nebuvo blogas. Taip, jaučiu nuovargį. Taip, yra kažkokių sveikatos bėdų. Bet visumoje nėra kuo skųstis. Darbo yra. Ir įdomaus. Buvom, va, iškeliavę, kad ir netoli, bet vis aplinkos pakeitimas.
O ką spalis? Na, tai mano gimtadienio mėnuo. Ir šiek tiek gaila, kad tradicija važiuoti į Lenkiją nutrūksta. O kadangi gimtadienis antradienis, tai ir šiaip nelabai kur važiuosim, nes atostogos nenusimato. Kadangi aš nesu šventikė ir visi susiėjimai bei pasisėdėjimai mane nervina, tai išvažiavimas būdavo puiki proga paminėti tą laimę gimti :). Šiemet apsimesiu, kad manęs nėra.
Dar šį mėnesį laukia Hario Poterio rinkimai ir bandymai nepakliūti į covid-19 statistiką. Kadangi kas antras parduotuvėje sutiktas žmogus kauke nedengia nosies, tai darau prielaidą, kad gal bent kas dešimtas toks yra ir užsukęs į šį blogą. Plyz, pasipasakokit, kodėl ta kaukė taip nusmunka? Tik nesakykit, kad nepatogu. Va liemenėlė yra nepatogu. Ir ką? Ir nieko, nešiojam visos, nes speneliai sutrigerina gi geidulius. Man palyginus, pvz., su moto apranga, skuduriukas ant nosies iš viso juoką kelia. Tiek čia jau to nepatogumo vardan, tegul ir 20% didesnio saugumo. Kodėl taip sunku saugot save ir kitus?
Kita vertus, pastebėjot, kaip nustojom bijot? Kovą nesitraukėm nuo naujienų srauto, refrešinom, refrešinom, refrešinom. O dabar? Per pietus paskaitom, kad mušam sergamumo rekordus, gūžt pečiais – visi susirgsim, visi mirsim – ir dirbam toliau? Visgi, aš pati vengiu susibūrimų, neinu į renginius, riboju laiką uždarose patalpose ir stengiuosi neprarasti budrumo bei stebiuosi, kaip kiti savo noru keliauja į visokias ekskursijas, parodas ir didina riziką. Ar verta? Ar tikrai? Korona tik gripas? Na, kai gripas nusineša artimųjų gyvybes, jis nebūna TIK, ar ne?
O ką optimistinio? Artėja Kalėdos! Aš jau beveik noriu lemputes išsitraukt!
Apie visus įrašus iš karto sužinosite Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.
Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.
#reklama (dėl patogumo šia gaire žymimi visi blogo įrašai).
Dažniausiai, kai tik pamatau, kad yra įrašas – ateinu paskaityti. Labai pritariu dėl rašymo – darbe irgi tenka karts nuo karto kokį tekstą sukurti, tai irgi visad manau, kad kiti dirba greičiau, tai ir aš norėčiau greičiau rašyti. Bet gal tai yra privalumas, kai skiri laiko ir “šlifuoji”. Aišku, laisvas laikas kenčia tada… Ir dėl COVID irgi pritariu, labai nervina, kai nesilaiko bent 1 metro atstumo, prilimpa prie nugaros… Juk niekas nežinom kas kur buvo, su kuo bendravom, taip norėtųsi daugiau tos pagarbos, vienybės. O dabar dar pradeda atsirastu visokios sąmokslo teorijos, kad virusas neegzistuoja *facepalm*. Rimtai? Žmonės Italijoj mirė šiaip sau? Tai išgalvota?… Labai liūdna.
Tos kaukės man pvz irgi nepatinka, bet taisyklės yra taisyklės, tai ir nešioju 🙂 Nesuprantu, nes dažnai matau bobutes, kurios užsispyrusios nenešioja, kažkaip keista, nes gi kaip tik vyresni žmonės rizikuoja labiau. O tuo labiau gi baudas ir dabar galima už tai gauti, ar aš kažką praleidau :)? O dėl Marijampolės tai atrodo labai simpatiškas miestas, norėtųsi užsukti 🙂
Migle aš manau, kad kaukės nepatinka visiems be išimties. Bet aš tai palyginu situacijai, kai seniau principingai nesisegdavo saugos diržų, bet persimesdavo, kad negaut baudos.
Ieva, va ten tie iš karštojo taško, kurie atsisako tirtis, nes viruso nėra, galėtų būti baudžiami, taip pat, kaip girti vairuotojai, už tyčinį pavojaus gyvybei sukėlimą :). Gal dar priims tokį straipsnį :). Kita vertus man sunku suprasti, kodėl yra baudos už kaukių nedėvėjimą numatytose vietose, bet nebaudžia bybianosių :).
Na, aš irgi turiu panašią problemą dėl kosmetikos produktų pirkimo. Jau noriu pradėti manyti, kad turėjau, nes stengiuosi konkrečiai planuoti apsipoirkimai, kai matau, kad einamųjų produktų naudojimas į pabaigą, tai visad mėgstu turėti 1 ar 2 vienetus atsargoj, kad nereiktų bėgti į parduotuvę ar online užsakymo daryti, vos paskutinę pastos tūbelę išspaudžiu ar kremą iki dugno iškrapštau.. Jau su Margaritos naujienom jaučiuosi užsiinfluensinus, tai bent kaukę tikrai pirksiu 🙂 O ir vieta telikus atsargoj, kaip tik 😀 Apie Kilig kantriai lauksiu atsiliepimų 🙂 O Marijampolė tai tikrai gražus miestas (mano gimtasis), paskutiniu metu tik tvarkosi išvien, daug ką atnaujina, gyvina. Viskas puiku, gaila, kad tik kaip lankytinas miestas tėra puikus, bet gyventi vien dėl darbų trūkumo sunku, nes (kaip ir visur juk) geresni darbai per pažintis, savivaldybės narių žmonos, sesės, vaikai, tetos ir t.t. sudarbinti. Paprastam žmogui sakyčiau gerai, bet specialistui tikrai sunku įsitvirtinti. Na, bet čia in general turbūt galima sakyti, kad gali turėti reikiamas savybes, išsilavinimą, bet nepatiks tavo išvaizda, nesutaps biolaukai ar šiaip kas ir lieki už borto.
R., bijau, kad dėl darbo ta bėda visuose mažuose miesteliuose ta pati :/, aš ir savoj Ukmergėj neperprantu kaip reiktų darbą rast. Tiesa, dar yra tokia žmonių kategorija, pvz kaip aš, kurie gali dirbt bet kur, kur yra internetas, na ir paštas jei kalbam dar ir apie ešopus :). Tai visai variantas gyvent mažam mieste, pigiau, ramiau 🙂
Nieko iseisime i pensija tada galesime keltis i tuos savo mazus miestelius. Pastebiu, kaip jie grazeja. Pvz Birzai, Anyksciai, Utena, Kedainiai.
Salomejai, kai jau atsibos amzinos statybos Aguonu, Saltiniu gatvej galesi pabegti kur ramu.
Gaivile, kad man kažkaip nelabai tenka su statybomis susidurt 🙂 Būtent tomis gatvėmis retai vaikštau, o jau beveik viską ir pastatė.
Su mažais miesteliais bėda ta, kad senatvėje į juos kaip tik nesinori, nes senam viskas pasidaro toli. Toli iki parduotuvės, toli iki pašto, o koks troleibusas patogiai nepavežėja 🙂