13! Kaip žinia – mano mylimiausias skaičius! Kažkaip, kai tik aš jį pamatau, ar užfiksuoju, kad trylikta diena, tai iš karto linksmiau pasidaro. Kadaise net tattoo pasidariau. Beje, kažkur užsiminus apie tatuiruotę, manęs skaitytoja prašė papasakoti ir parodyti savas. Bet, kad aš neturiu ką pasakoti. Man atrodo jau visi gi viską žino, esu kalbėjusi. Sapnų gaudyklę šimtą kartų matėte įvairiausiose drabužių ir kt. nuotraukose, na kad ir šio įrašo pagrindinėje foto matosi, o tas tryliktukas atrodo taip:
13 buvo pirmas piešinys ir daryta prieš 9 metus. Maždaug tokio senumo ir ši foto. Beje, aš tiesiog atėjau, pasakiau, kad man reikia tryliktuko, kokio dydžio, kurioje vietoje ir viską palikau meistrui. Tiesą sakant, jokio piešinio prieš tai nemačiau, pirmą kartą pažiūrėjau ir patvirtinau, kai nupiešė (dar neištatuiravo) ant odos ir parodė per veidrodį. Šis pasakojimas yra maža detalė apibūdinanti mano charakterį ir sprendimų priėmimo būdą :).
Antroji tattoo daryta prieš 3 metus. Jai turėjau kiek daugiau reikalavimų, bet sprendimų laisvės meistras turėjo daug, pvz., eigoje pasakė, kokias plunksnas ketina daryt, nes aš to nederinau.
Viena iš žmonių baimių yra, o jei nebepatiks, o jei apsigalvosiu. Nežinau… Tos ant nugaros aš beveik niekada nematau, tai jei ir nepatiktų, širdies neskaudėtų. O dėl rankos… Aš vis dar kartais save pagaunu apžiūrinėjančią, glostinėjančią ir besidžiaugiančią.
Svajoju apie dar vieną. Kokią? Vizija skamba taip: maždaug klasikinės kortos dydžio korta :). Džokerio korta. Bet Džokeris neturėtų būti nei juokdarys, nei piktas, kaip iš siaubo filmų, tiesiog atspindėti kozirio amplua, turėt kažkokio sarkazmo visumoje :). O jo veidas dažytas meksikietiškos sugar skull stiliumi. Sudėtinga? Va todėl aš dar ir nesidarau :). Nes nežinau ar mokėčiau papasakoti tam kas moka piešti. O gal jūs mokat?
Na, o po šiokių tokių nekalėdiškų plepaliukų jau ir kalendorius galiu parodyti.
“Kiehl’s” šiandien sunkiai atidarinėjau. Matėt gal? Ryte šiek tiek jaudinausi, nes ėjau pas dantų higienistę, ir kadangi poros savaičių senumo prisiminimai dar nebuvo išblėsę, tai gerokai drebėjo rankos :D. Na, bent įsivaizdavau, kad taip yra.
Kalendoriuje slėpėsi…
Kondicionierius! Yey, jau galėsiu išbandyti porelę plaudama galvą.
Na, o Rūtos kalendoriuje buvo…
Aliejų mišinys jautriai ir sausai odai. Nors mano ne tokia, bet Rūta parašė, kad juo valo makiažą. Būtent ši dovanėlė įkvėpė pasirinkti temą apžvalgai, kurią paskelbiau kiek anksčiau. Aš irgi mėgstu aliejus ir šis tikrai bus sunaudotas. Ačiū!
Tiek šį kartą!
Papasakokit ar turit tatuiruotę, o gal svajojat? O gal neketinate niekada daryti, bet kada nors bent pagalvojote, kokį piešinį pasirinktumėte kitame gyvenime? Paplepam!
Buvo įdomu? Netylėkite! Nebus grįžtamojo ryšio – neliks ir blogo!
Draugaukime Facebook’e, bei susitikime Instagram’e. Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.
Irma Sincera
Uu vien skaitant kaip dareisi pirmąją tattoo man nervinis tikas prasideda 😀 aš tikrai control freak, todėl ir neturiu dar tattoo nors jau noriu n-metų. Šiais metais pagaliau išgryninau kokių simbolių norėčiau, bet noriu, kad meistras juos kaip nors kūrybiškai apjungtų. Metų pradžioje jau sakiau ant šio gimtadienio darysiuos, aha …. tuoj ateis ir praeis jis 😀 Gal man ir reikia kada kelionėje spontaniškai pas bet ką pasidaryti ir fsio 😀 Aš tai jau žinau ir kokios antros noriu, nors dar pirmos net nėra 😀
Salomėja
Soriukas už tą nervinį tiką, nenorėjau :). Tai gal pradėk nuo tos antros ar ką 🙂 :).
Beata
Turiu dvi, norėčiau ir trečios, bet biški save stabdau 🙂 pirmoji feniksas, antroji stilizuota vardo raidė, daug kam panaši į drugelį:-D
Agnieška
Aš taip pat labai mėgstu skaičių 13, ir taip pat noriu tattoo su šiuo skaičiumi. Gal nuo paauglystės svaigstu apie tai (o dabar jau 26 ). Kol kas dar apie tai galvoju. Planuose ir dar viena rimtesnė idėja ant nugaros – stilizuota saulė.
O kol kas džiaugiuosi, pasidariusi pirmąją tattoo. ;))) Rugpjūtį ranką papuošė vienos kortos simboliai. Gana tokia banaloka idėja, bet išnorėta ir išlaukta. :))
Salomėja
Super! Svarbu, kad pačiai patinka ir niekas kitas negali spręst banalu ar ne 🙂
Alma
Turiu tatuiruotę, noriu keisti/užtatuiruoti, bet neturiu aiškios vizijos, tik pagrindines gaires, ir neprisiruošiu niekaip, nepasitaupau, nes projektas plius minus visa nugara 😀 O didžiausia svajonė rankovė, bet šita tik kitam gyvenime, nes įtariu iš darbo skrisčiau taip pasipuošus 😀
Salomėja
Hm, net įdomu kas per darbas, kur visas kompetencijas nubraukia tatuiruota ranka. Suprantu, kad tai gali sutrukdyti gauti darbą (nors visada galima rinktis marškinius ilgomis rankovėmis, kai eini į pokalbį) :), bet kad vien dėl to skrist?
Alma
Gal per riebiai pasakiau, niekuo neypatingas, tiesiog esu tikra, kad darbinantis į mano pareigas tai trukdis, netinka prie bendro įvaizdžio 😀 Šiaip įtariu, kad susitvarkius su nugara, ta rankovė irgi atsiras, vyras galės išlaikyti, kol tolerantiškas darbdavys atsiras 😀 😀
Salomėja
Alma, manau, kad tolerantiškų darbdavių yra gerokai daugiau nei manai :). Mano vyras irgi sužinojo, kad jo vyr vyr šefą (iš užsienio) per darbo pokalbio etapą, kuriame jau viskas sprendėsi, irgi šokiravo tunelis ausyje ir skiauterė :). Bet darbą gavo, karjeros laiptais kyla, švarkiukus nešioja, tunelis dirbt netrukdo, apie tatūškę pasvajoja, į darbą, kuriame ala formali apranga eina su skirtingomis spalvotomis kojinėmis 😀 😀
Alma
Na pagyvensim, pamatysim 😀
Laura
Darbas banke prie langelio – tatuiruota ranka niekada negausi tokio. Papasakojo draugė reikalavimus… net nagai tik bespalviai arba raudoni, plaukai irgi nespalvoti…. žodžiu, visko būna :/
O aš noriu padailinti savo pirmą tatuiruotę – katiną ant čiurnos kauliuko ir iš jos pasidaryti visą žiedą aplink čiurną. Kitais metais būtinai. O vėliau noriu paparčio žiedo. Kaip tai atrodys, dar neįsivaizduoju (turbūt ir neįmanoma, kai tas dalykas neegzistuoja), bet kartu su meistru sugalvosim – aš juo visiškai pasitikiu. Man tai reikalinga kaip simbolis, o vaizdas… tegu tiesiog būna gražu 🙂
Ruta
Turiu dvi, pirmai buvo piesinukas bet kai nuejau „matuotis ir saryti tatuiruote- persigalvojsu tad dziugina visai kitokia nei buvo planuota. antrai ilgai ieskojau motyvo- piesinukas gime tatuiravimo diena. As irgi abi glostau ir neatsidziaugiu – maniskes ant abieju riesu.
Darbe atsiklausiau ir leido. Pslyginus mazos ir tokios minimalistines tatuiruotes. Noreciau trecios bet neturiu motyvo noru, kazko kas man svarbu ar atspindi. Gal kada nors
Salomėja
Dėl tokio darbo tiesa, bet kažin ar kas jį planuoja visą gyvenimą dirbt, o aukščiau gal kompetensijos darosi svarbesnės? Juolab tikiu, kad panašiose vietose gerai veikia kondiškės ir tos rankovės galima niekad neparodyt 🙂 Man būtų sunku 🙂
Vasarė
Aš irgi labai noriu! Bet laukiu, noriu visiškai išlaukti, gal net dar kelis metus lauksiu. Iš pradžių laukiau idėjos – jau turiu. Dabar noriu susigalvoti kūno vietas (nes noriu daug ir mažų!). Ir, aišku, reikia sulaukti, kol finansai susilauks. 😀 😀 Bet kada nors – for sure. Draugės mama 36 būdama pirmą pasidarė ir kai pamačiau, tai kažkaip žiauriai gražu buvo (nors ir ne mano stiliaus) – tiesiog tobulai ją atitiko ir kažkaip atrodė net aura sklinda nuo tos tatuiruotės. Bet jokiais būdais nesmerkiu spontaniško darymosi – kiekvienam savo. 🙂
Salomėja
Na, dėl spontaninio darymosi, gaila, bet mano nė viena tokia nebuvo. Pirmosios laukiau nuo paauglystės (visada žinojau, kad bus trylika ir kur bus). Išdrįsau tik užaugusi ir tai, kai viena visiškai virtuali draugė palaikė už rankos (realiai, tą kartą pirmą ir vienintelį mačiau gyvai) ir nuvedė užsirašyti. Bet apie tai koks tryliktukas bus, istorija įraše jau papasakota :). Visai norėčiau spontaniškai kažkur užeit ir pasakyti viziją, deja, kaip ir sakai, dėl šių grožių kainos spontaniškumas tik turtingųjų privilegija 🙂
Vasarė
Ahh, ne taip supratau tekstą – tai tryliktuko tik dizainas tada spontaniškas buvo, tiesa? 🙂 Bet aš pati ir dizainą noriu susiplanuoti. 😀 😀 Beje, šiaip įkvėpei – dabar galvoju apie skaičiaus 19 tatuiruotę. Tiesiog kaip tau 13, man 19. Niekada net nebuvau susimąsčiusi, bet dabar pagalvojau, kad tikrai norėčiau!
Salomėja
Taip taip, pati tattoo nebuvo spontaniška. Norėta ir žinota. Bet kai jau pagaliau prisiruošiau ir atėjau, tai tik pasakiau ko reikia ir nelabai gilinausi daugiau kaip bus 🙂 Tikai ne tas atvejis, kai kiekvienas brūkšniukas derinamas.