Šiandien papasakosiu savo ir vyro pažinties istoriją Tikras story time. Šitą klausimą man uždavė sekėja instagrame. Taip pat jai rūpėjo ne tik kaip susipažinome, bet ir kiek laiko esame kartu, ar susituokę, o klausimus, sakė, paskatino kelionių įrašai. Šiaip man gana keista, nes atrodo, kad jei blogą skaitai, tai visus šiuos atsakymus žinai. Bet nuolatos sau primenu, kad čia ne knyga, nebūtina versti skyrius iš eilės ir įveikti visas rašliavas, juo labiau, kad pusė asmeniškumų yra įžangose, tad daug ką įmanoma praleisti. Na, o šis prieškalėdinis laikotarpis puikiai tinka istorijoms. Pasistengsiu sujungti du neįmanomus dalykus: papasakoti išsamiai, bet neišsiplėsti, nes net ir sutrumpinta versija bus ilga. Sėkmės man. Iš šio pasakojimo tikiuosi naudos tokios, kad dar labiau mane pažinsit. 

Žvalgyba

Iki mums pirmą kartą susitinkant, aš Gedą žinojau iš gandų ir tinklaraščio. Neilgai, gal tik kelis mėnesius. Turėjome keletą bendrų pažįstamų. Iš vieno vis girdėdavau “Gedas tą, Gedas aną”, kad jau ir pajuokaudavau, jog tuoj tą Gedą įsimylėsiu. Su kitu kartu dirbome, o kadangi darbe visi (artimiau bendraujantys kolegos) buvome blogeriai, kaip ir Gedas, tai papletkindavome apie blogosferą bei žmones. Visai kaip ir dabar su bendraminčiais papletkiname.
Tačiau mano žiniomis jis buvo vedęs, apie tuos santykius kažko nežinojau, tad ir domėjimasis ir tebuvo toks, kad kažkas kažkur pašneka, dar paskaitinėju man patinkantį tinklaraštį ir tiek. 

Kontaktas

Natūraliai ėmiau tame bloge komentuoti. Pievas visokias turbūt, žinot, senokai jau tas buvo. Kartą mano komentarą ištrynė, aš užsikepiau sužinoti, kodėl – KAIP – JIS – DRĮSO? – ir parašiau emeilą ieškodama atsakymo :). Sugalvok tu taip, dabar mano net nekaltučių, apie aprašomas paslaugas klausiančių, komentarų kartais žmonės nepatvirtina :D. Persimetėm keliais laiškais apie nieką. Iš serijos kodėl – todėl. Ir viskas. Bet tuo metu buvo taip, kad Gmail susirašius su kitu Gmail vartotoju, jo vardas atsirasdavo tavo google chat’o (dabar tai hangout, tada google talk) sąraše. Atsirado ten Gedas ir dar buvo pasirašęs parašą, kad organizuoja paintbolą. Prieškalėdinis laikas darbe, niekas nieko nedaro, visi tingi, nori dovanų ieškoti, aš nuobodžiauju, tai kažkaip spontaniškai pažiūrėjau į tą vardą, į tą parašą ir paklausiau ar nepažįstamas Salomėjas priimtų į dažasvydį. Man atsakė, aišku!, bet tuo viskas ir baigėsi, nes įvykis nesusiorganizavo, atėjo šventės, aš išvažiavau į Ukmergę. Bet štai toks buvo pirmas privatus dialogas. 

Susitikimas

Pabuvau Kalėdas pas tėvus ir pabėgau į Vilnių, nors dar tęsėsi ilgasis savaitgalis. Tiesiog pirmosios šventės išsiskyrus kiek užknisa, visi tavimi taip rūpinasi, o tu tenori ramybės… O toliau štai toks labai greitai vykstantis sūkurys:

Gruodžio 27 diena. Šeštadienis. Vakaras, aš jau po dušo, pižamoje, ruošiuosi žiūrėti filmą ir sulaukiu čiatuko žinutės nuo Gedo, kuris parašo, kad tvarkosi namus, rado vieną daiktą (nedetalizuosiu, bet jo bloge buvau prikomentavusi, kad norėčiau) ir ar dar noriu. Sakau, žinoma, nors nei ten man reikėjo, nei ką :). Jis pasiūlo po valandos susitikt. OK. Tik susitikt turim centre, aš gyvenau Žirmūnų gale, šventinio savaitgalio vakarą trulai tikrai retesni, o kur dar makiažas ir “ką apsirengt?” bei ar pažinsiu, ką sakysiu, oi oi, aaaaa! O bet tačiau, aš niekada nevėluoju ir visur būnu per anksti, taip buvo ir tada. Tuo metu taip neatrodė, bet dabar manau, kad ten išėjo pasimatymas. Pavalgėm kinų maisto, nuėjom į filmą. Niekada neprisipažinau, kad jau buvau jį mačiusi :D. Išsiskirstėm.

Gruodžio 29 diena. Pirmadienis. Savo bloge parašau, kad bus pirmas kartas, kai naujuosius sutikinėsiu viena ir pasidžiaugiau, kad pro mano langus visai gerai turėtų matytis fejerverkai.

Gaunu žinutę, kad jei neturiu planų, tai gal noriu kartu važiuoti į mišką.

Taaaaip…. a) nepasidomėjus ką kaip (gal sodyba, gal kompanija didelė, gal koks kitas variantas, nes ką žinau kaip ten naujieji sutinkami miške)? b) su vieną kartą matytu žmogumi? c) su žmogumi, apie kurį girdėjau įvairių pletkų (mama kažin ar išleistų)? 

Aišku! 

Gruodžio 30 diena. Antradienis. Susirašius paaiškėja, kad važiuosime dviese (palengvėja, nemėgstu nepažįstamų kompanijų) ir tiesiog būsime prie laužo vieną dvi naktis. Išsigąstu, kad neturiu net tinkamos striukės, todėl po darbo susitinkame (antras kartas) ir nuvažiuojame pas jį į namus paskolinti drabužių. Tai tuo pačiu ir su tėvais susipažįstu. 😀 Tada iki trijų ryto prakalbėjom, kitą dieną buvo sunkoka dirbti.

Gruodžio 31 diena. Trečiadienis. Per pietų pertrauką nusiperku legendinius (nes per kiekvieną naująką vis keliu į FB ir rodau kiek jau apdegę laužuose) per didelius batus ir vakare išvažiuojame į mišką. Tad savo trečiame “pasimatyme” esu apsikūtojusi kaip meška. Grįžtam sausio 1 naktį, tiksliau gal jau sausio 2 rytą. Su mintimis, kad kažkas čia pradeda vykti… Randu krūvą žinučių iš žmonių, kuriuos įspėjau, kad važiuoju kažkur su kažkuo į mišką 🙂

Sausio 3 diena. Šeštadienis. Pramiegoję parą atskirai, kartu praleidžiame savaitgalį ir kažkaip nusistovi mintis, kad turbūt čia jau kaip ir pora esame. 

Penktadienį jis atsikraustė. Tad realiai nuo pirmo pasimatymo iki gyvenimo kartu pradžios praėjo gal dvi savaitės, kurių metu įsiterpė Naujųjų sutikimas ir pora susitikimų. Nuo pirmo dialogo, gal koks mėnesis. Kadangi Tas Naujųjų sutikimas buvo toks lyg ir simbolinis santykiuose, mes dabar kiekvienais metais važiuojame į mišką. Šiemet tai bus vienuoliktas sutikimas ir švęsime 10 metų buvimo kartu. Tokia tradicija ir yra atsakymas į šio įrašo pavadinimą. Be to, labai smagu pabėgti nuo visų blizgučių, galvoti kaip nesušalti ir nenumirti, o ne kuo pasipuošti ir kaip lakuoti nagus :).

Ar verta taip greitai pradėti kartu gyventi? Aišku, o ko laukti? Pas mus nebuvo meilės iš pirmo žvilgsnio ar rožinio saldaus periodo, nes pykomės nuolatos, skraidė daiktai ir trankėsi durys. Viskas todėl, kad abu buvom po gana šviežiai nutrauktų santykių, egocentriški, bjauroko charakterio, nelinkę nusileisti, tyrinėjantys ribas. Oficialiai su savo ex sutuoktiniais išsiskyrėme gal dar po pusmečio, aš net juokaudavau, kad mes esam susituokę, tik ne vienas su kitu. Aš nesuprantu, kam reikia tempti laiką, kai gyvenimas toks trumpas. Taigi viską išsiaiškinti galima eigoje, o pažinti žmogų lengviau, kai jis yra arti. Mums apsitrynimas tęsėsi kokius du metus, o santykiai nusistovėjo po tos kelionės dviračiais. Ir nėra viskas tobula, net ir šiemet yra skambėjęs klausimas apie skyrybas. Mes mokam vienas kitą ir suerzinti, ir įskaudinti. Bet mokam ir mylėti, tai pat iš savęs juoktis. Manau, kad abu tiesiog gailėtumėmės jei nebandytume lipdyti tada kai kažkas skyla.

Tęsiant atsakymus į klausimus, tai taip, mes esame susituokę. Tą padarėm po 6,5 metų, tai vasarą bus jau 4. Fun fact: kai susipažinome jis sakė, kad niekada daugiau neves, o aš sakiau, kad jei norėsis, tai ir dešimt kartų tekėsiu, kas man :). 

Tad tokia ta istorija. Lyg ir detaliai papasakojau, bet jei po mano pasakojimo užsinorėjot dar pasmalsauti, tai klauskit, ką jau čia. 

Na, o toliau tradicinė dalis – advento kalendorių išpakavimas. 

Eurokos vakar radau:

Su visa pagarba kalendoriaus gamintojams, turiu pasakyti, kad jis baigia sudriksti ir nemanau, kad antrą advento pusę taip tvarkingai viską išpakuosiu, nes dovanos jau dabar krenta į kitus langelius ir niekas nebesilaiko. Ai, o antakių paletė tai visai nebloga.

Šios dienos radinys:

Na, pravedimams aš abejinga, tai keliauja į prizų fondą.

Kiehl’s vakar radau:

Tai mano vyro mylimiausias rankų kremas. Užteko gal metams. Aš pati taip ir nepamėginau, nes nukofiskavo. Bet negi gaila ir šį atiduosiu, jei tik kažkas džiaugiasi 🙂

O šiandien:

Kaip sakiau instoje, man tai yra kaukių Rolls Royce :). Labai gaila, kad toks mažas šį kartą. Pernai radau 15ml, tai su pataupymais gal pusmečiui užteko.

Irmos kalendorius visada labai intriguoja, nes niekada net nenumanau ko tikėtis! Vakar radau:

Jau šepetėlių tai tikrai nebūna per daug!

O šiandien:

Na mane tai tikrai lengva nudžiugint 😀 😀 😀

Tad štai tiek šiandien! Paplepam!

Jūsų aktyvumas yra padėka ir mano motyvacija. Jei blogas įdomus – bendraukim ir kurkim jį kartu!

Draugaukime Facebook’e, bei susitikime Instagram’e. Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.