999(25) Jo Nesbø “Makbetas”

Estimated read time 3 min read

Jo Nesbø “Makbetas”

Mano komentarai: Du dalykai pradžiai: pirma, tai žiū, 999-toji Šiukšlynėlio knyga! Man patinka gražūs skaičiai :). Antra, tai prisipažįstu, kad aš nežinojau Makbeto siužeto. Mokykloje skaičiau visus sonetus, per prievartą buvau kelis ir išmokusi. Žinoma, kad Romeo su Džiulijeta visiems žinomi kaip du kart du, bet kadangi pjesės nėra mano mėgstamas žanras, tai visos kitos istorijos liko spraga. Pradėjusi Nesbo “Makbetą”, supratau, kad noriu žinoti, kas buvo pasakojama originale (nors tai savotiškas spoileris) ir pasiskaičiau santrauką. Dar pagalvojau, kad kaip lengva būtų šiais laikais mokytis. Keli paieškos žodžiai ir viską sužinai 😀

Taigi, ėmiau skaityti savo vieno iš pačiausių autorių knygą. Kaip žinia, Haris Hūlė yra mano mylimiausias personažas, kuris, be kitų dalykų, dar ir padarė labai didelę įtaką tam, kad myliu tik “dr. Martens” batus. Kai tavo herojus tokius nešioja, tai kaip gi kitaip? Skaičiau aš ir knygas be Hūlės. Patiko, bet nestebino, tai buvo maždaug tai, ko tikiuosi. O va pradėjus “Makbetą” sutrikau. Pala pala, ką aš čia skaitau? Galvojau bus panašus stilius į “Sūnų” ar “Galvos medžiotojus”, tik siužetas pagal Šekspyro pjesę, bet čia ir visas pasakojimo būdas pasirodė lyriškesnis.

Sunku identifikuoti kur ir kokiu laiku vyksta istorija. Aš manau, kad kažkokiame labiau amerikietiškame, gerokai apleistame, pramonės mieste ir maždaug aštuntame dešimtmetyje. Telefonai, rašomosios mašinėlės jau yra, bet viskas dar taip gana senoviška. Makbetas – policininkas, kuris kyšininkaudamas ir žudydamas tampa vadovu, o tada jį apima paranoja ir šis, pakurstytas gyvenimo draugės, ima šalinti kolegas. Atrodo gana neįtikinama, bet po to prisimenu visus amerikietiškus filmus apie panašų laikotarpį, narkotikų gaujų karus, korumpuotus policininkus ir galvoju, kad gal autorius labai jau ir nenutolo nuo realybės. Kodėl mane stebino pats stilius? Knygoje buvo daug veikėjų dialogų, kurie atrodydavo tarsi ne iš gyvenimo, bet iš spektaklio. Pamąstymai apie gyvenimą, draugystę, valdžią, laisvę, meilę. Kaip jau minėjau, daug kraujo, daug žiaurumo, išdavysčių, bet viskas suvilkta į savotišką melancholiją. Gal net šiek tiek “Sin City” filmus primena. Bent jau mano vaizduotėje.

Nors ir nenorėčiau, kad Nesbo imtų perrašinėti klasikines dramas (gerb. autoriau, mes norim Hario!), bet man patiko.

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Jis visų mėgstamas policijos inspektorius. Tarpusavyje besivaržantys narkotikų platintojai, korumpuota policija – ir niūrus bevardis miestas panyra į sumaišties liūną. Tačiau netrukus atsiranda proga pakeisti padėtį. Makbetui ima vertis karjeros aukštumos. Jis buvęs narkomanas su tamsia praeitimi.

Pagarba. Meilė. Galia. Rodos, viskas pasiekiama ranka. Šiame kelyje tereikia pašalinti kelias kliūtis. Valdžios troškimas Makbetui tampa stipriausiu narkotiku. Jis niekada nepasieks didžiausios šlovės.

Persekiojamas haliucinacijų ir paranojos, Makbetas netrunka viskuo suabejoti. Kuo toliau, tuo labiau ima suvokti – negaus to, ko šitaip ilgai siekė ir troško.

Gairės sau: KPS: 576 Kn 2019 03 24

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

+ There are no comments

Add yours