Isabel Allende “Vidury žiemos”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano komentarai: Aš esu skaičiusi visas lietuviškai išleistas Allende knygas ir man visai įdomu matyti, kaip jos kinta. Iš truputį istorinių, apie praeitą arba dar senesnį amžių, atėjom iki šių – technologijų – laikų. Tik problemos vis dar liečiamos tos pačios. Autorė man labai patiko iki kol aš neperskaičiau “Visos mūsų dienos” apie ją pačią. Susidariau labai nekokią nuomonę, kaip apie žmogų, jos elgesį šeimoje ir kurį laiką negalėjau su pasimėgavimu skaityti kitų knygų. Vėliau praėjo, tik pasižadėjau sau mažiau autoriais domėtis, todėl dabar kartais net nustembu, kai galvoju, kad skaitau moters knygą, o pasirodom ją parašė vyras… Na bet nukrypau.
“Vidury žiemos” pasakoja istoriją apie tai, kaip Brukline siaučiant snygiui amerikietis dėstytojas įvažiuoja į gvatemalietės automobilį, į pagalbą pasikviečia savo nuomininkę čilietę ir jie visi mašinoje randa lavoną. Dėl tam tikrų priežasčių nusprendę jo atsikratyti, pasileidžia į kelionę. Na, o kadangi autorė moka sklandžiai ir įtraukiančiai rašyti, tai visas smagumas yra ne siužeto linijoje, o jos pasakojimuose apie kiekvieną personažą. Žinoma, diduma jų skaudūs, nes veikėjai iki susitikdami turėjo pergyventi netektis, pilietinius karus, perversmus, prievartą, nelegalias keliones į jAV ir t.t.
Kaip lietuvę, tai mane šiek tiek juokino amerikietiškas gebėjimų praradimas pasnigus. Atrodo visi važinėja su džipais, gyvena tokioje geografinėje vietoje, kur to sniego būna, bet tik vos kas ir nei į darbą einą, nei normaliai gyventi gali :).
Sakyčiau tai yra lengvai skaitoma linksma knyga, ne apie tokius linksmus dalykus. Nes nei siužetas labai intriguojantis, nei jo atomazga iš tiesų rimta, kaip ir sakiau, pagrindinis dėmesys yra veikėjų praeičiai, kuri papasakota taip, kad skaityti įdomu. Tik truputį erzino vertėjas, prikaišiojęs visokių keistų žodžių, kaip “aušalas” ar “gaubšlė”, tarsi kas nors taip kalba.
Oficialiai: Istorija prasideda Brukline, siaučiant viduržiemio pūgai, kai trijų labai skirtingų žmonių likimus suveda eismo įvykis ir netikėtas kraupus radinys balto leksuso bagažinėje. Ričardas Baumasteris, šešiasdešimtmetis žmogaus teisių specialistas, žymaus universiteto dėstytojas, atsitrenkia į Evelinos Ortegos, nelegalios imigrantės iš Gvatemalos, dirbančios aukle, vairuojamą automobilį. Neišmanydamas, kaip elgtis, Ričardas į pagalbą pasikviečia Lusiją, kolegę dėstytoją iš Čilės.
Mėgindami nuslėpti nusikaltimą, kurio nė vienas nepadarė, jie leidžiasi į kelionę, kurioje, mezgantis jausmams tarp Lusijos ir Ričardo, pamažu atskleidžiamos visų trijų veikėjų gyvenimo istorijos. Iš Bruklino veiksmas persikelia į netolimos praeities Gvatemalą, kurioje siautėja nusikaltėlių, narkotikų prekeivių gaujos, į septintojo dešimtmečio politinių perversmų kamuojamą Čilę, vėliau į Meksiką bei tragiškų prisiminimų kupiną Kanadą ir Braziliją.
Gairės sau: KPS: 296 Ke 2019 03 13
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.
Mano parduodamos knygos
Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/
Man šita knyga – viena iš geriausių, perskaitytų pastaruoju metu. Nors bagažinėje negyvėlis, bet pasakojimas smagus ir visai neslegiantis.