951(50) Leïla Slimani “Žmogėdros sode”

Leïla Slimani “Žmogėdros sode”

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ši knyga apie dvigubą gyvenimą ir baimę nejausti jo skonio. Adelė mama, žmona, žurnalistė. Atrodo gyvenimas puikus, ko dar norėti. Tik vat ji truputį nesijaučia dėl visko rami. Trūksta gyvenimo skonio, todėl prieskonių Adelė ieško miegodama su atsitiktiniais vyrais. Su daug vyrų. Nesvarbu ar tai samdomi moterų linksmintojai, ar sutuoktinio draugas, ar vyriausias redaktorius, ar geriausios draugės meilė. Skaitant atrodo, kad veikėją apėmusi beprotybė, ji nepasisotina vėl ir vėl. Natūraliai kyla gailestis sutuoktiniui.

Tačiau antroje dalyje situacija tampa sunkiai valdoma ir čia atsiskleidžia ne pati gražiausia ir vyro pusė. Knyga gana nedidelės apimties, tačiau labai koncentruota. Bum ir išspjauna į tave kažkokią negatyvo dozę. Aš vis dar nesu apsisprendusi ar istorija mane įtikino ir ar man patiko.

Oficialiai: Rizika – jos būdas egzistuoti, kūniška meilė – viltis.
Adelė negali skųstis gyvenimu – ji jauna paryžietė, dirbanti įdomų žurnalistės darbą, jos vyras – chirurgas, jiedu augina mielą berniuką. Tačiau Adelė serga. Kai kas pasakytų, kad jos liga – maloni. Tačiau ji kenčia. Nuo vaikystės jaučia šaltį. Ji bijo. Tai jausmas, kurį pirmiausia pažino būdama su motina, palikdavusia ją vieną viešbučio kambaryje keletui dienų. Kad sušiltų, Adelė atrado vienintelį būdą būti kam nors reikalinga. Jos gyvenimas – dvigubas, dalį dienos Adelė – žmona ir motina, dalį – kekšė. Jos kūnas – nepasotinamas tironas, nors ir marinamas fizinio skausmo, surūkomų cigarečių, gėdos. Rizika – jos būdas egzistuoti, kūniška meilė – viltis. Tačiau ši viltis trumpalaikė – ko gero, būtų prasminga sustoti dabar, dar prieš tai, kai nebeliks nei metų, nei jėgų. Tik ar ji sustos?
Adelė nei didžiuojasi savo pergalėmis, nei jų gėdijasi. Ji neveda ataskaitų, neįsimena vardų, o juolab situacijų. Ji labai greitai tai užmiršta, ir juo geriau. Kaip ji galėtų prisiminti šitiek odų, šitiek kvapų?

Žymos sau: KPS: 208 Ke 2017 05 28

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos