942(41) Viveca Sten “Pražūtingas vidurvasaris”

Viveca Sten “Pražūtingas vidurvasaris”

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: net neturėjo manęs kažkaip vilioti ši knyga. Aš visada, jei tik pasitaikys proga, perskaitysiu skandinavišką detektyvą. Taip, dalis jų tikrai yra pervertinti ir jų vagonas prikabintas prie populiaresnių rašytojų traukinio, tačiau man dažniausiai patinka visa ta švediška-norvegiška-daniška aplinka. Šioje knygoje veiksmas vyksta Stokholmo archipelage ir tiesą sakant, skaitydama apie visus tuos salų ir salelių gyventojus aš ėjau pasižiūrėti kaip tai atrodo žemėlapyje. kažkaip labai įdomu pasidarė.

Taip ir įsivaizduoju daug mažyčių Nidų.

Pati istorija šiaip sau. Įtartina savižudybė perorientuota į žmogžudystės tyrimą. Užsigrūzinęs (neteko šeimos) policininkas Tomas besiblaškantis tarp žemyno ir salų. Jo draugės šeimos dramos. Viskas taip kažkaip pabira. Tad ir vėl gi, įdomiausia knygoje buvo man aplinka. Ir skaičiau lėtai, nes nelabai sugebėjau įsitraukti.

Oficialiai: Karštą liepos rytą idiliškoje Švedijos atostogų saloje Sandhamne šunį pasivaikščioti išvedęs vietos gyventojas aptinka siaubingą radinį – į krantą išplautą ir žvejybos tinkle įsipainiojusį lavoną.

Kriminalinės policijos komisaras Tomas Andreasonas pirmasis atvyksta į įvykio vietą. Neilgai trukus jis nustato, kad skenduolis – Kristeris Bergrenas, viengungis, kilęs iš žemyninės šalies dalies ir jau prieš keletą mėnesių pradingęs. Visi ženklai rodo, kad tai nelaimingas atsitikimas, bet netikėtai misionierių namuose randamas kitas stipriai sužalotas lavonas. Paaiškėja, kad tai – velionio Bergreno pusseserė, kurią Tomas apklausė Stokholme vos prieš kelias dienas.