Jo Nesbø “Kraujas ant sniego”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano komentarai: Įdomiai aš skaitau. Pradėjau vieną detektyvą. Nusibodo, bet ne tiek, kad mesčiau. Perskaičiau porą knygų. Tada vėl tą detektyvą, dar porą kitų knygų ir vėl tęsiu. “Kraujas ant sniego” buvo vienas iš tų trumpų intarpų.
Prisimenu, kaip bibliotekininkė vienai mergaitei sakė, kad neverta šios knygos skaityti. Nesutikčiau. Man ji nebuvo bloga. Esminis minusas tas, kad tai Nesbo knyga ir joje nėra Hūlės. Dėl tam tikrų priežasčių yra dvi pabaigos, todėl lieki truputį apgautas.
Tai melancholiška knyga, kurios pagrindinis veikėjas yra samdomas žudikas. Jis per dažnai įsimyli. Iš to ir kyla problemos. Knyga labai trumpa. Čia jos stiprioji pusė.
Oficialiai: Ulavo meilė gali būti tokia pat stipri, kaip ir gebėjimas žudyti. Vis dėlto jis visada vienišas, nes jo profesija – baudėjas. Kai gyvenimui užsidirbi bausdamas, sunku su kuo nors užmegzti artimą ryšį. Tačiau, regis, pagaliau jis sutiko savo svajonių moterį. Tik yra dvi problemos: ji – jo boso žmona, o Ulavą ką tik nusamdė ją nužudyti. Naujausias pasauliniu mastu pripažinto Hario Hūlės knygų ciklo autoriaus Jo Nesbø darbas – greito veiksmo, glaustas ir lyriškai tamsus trileris, kurio centre – rankas susitepęs, bet nuoširdus antiherojus, samdomas žudikas, ramiai besileidžiantis į meditacinius apmąstymus apie meilę ir mirtį.
Žymos sau: KPS: 168 Ke, 2016 03 29
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook
Pagieža
Yra jau antra dalis, todėl ir pabaiga tokia nei šiokia nei tokia…
Pagieža
,,Vidurnakčio saulė”
Salomėja
Pagieža, tai žinau 😀 Tik, kažkodėl nemanau, kad pabaiga būtent dėl to nei šiokia, nei tokia. Turbūt labiau dėl disleksijos 🙂
arsonist's prayers
Man labai patiko. Trumpa, per daug neįmantri istorija su įdomiu personažu. Būtent tai, ko reikia, kai norisi ką nors lengvo paskaityti. Tiesa, kai knygą daviau perskaityti vienam draugui, mane nustebino jo nusivylimas, sakė “visiškas niekalas” 😉
Salomėja
Bibliotekininkė sakė, kad neverta net pradėt, supratau, kad bibliotekininkės apie knygas išmano tiek pat kie aš apie morkų auginimą.