770 (27) Jo Nesbø "Tarakonai"

Jo Nesbø “Tarakonai”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano komentarai: daug aš čia neturiu ką pasakyti. Nesbo sukurtas H. Hūlė yra mylimiausias mano veikėjas. Taip plačiai širdį atverti galiu tik Keplerio Jonui Linui. O knygų, kaip matote perskaičiau daug. 770 per pastaruosius 7 metus, o tokiu pačiu tempu skaičiau nuo 10 metų iki kol pradėjau rašyti blogą. Ir va, nedaug tų mylimiausių veikėjų. Ypač pagrindinių, nes šalutiniai dažnai būna įdomesni.
Truputį matosi, kad dar čia pirmosios Hūlės istorijos, truputį dar klupčioja autorius. Bet aš jau per daug šališka, kad kritikuočiau ir per daug liūdna, kad liko tik “Nemezidė” neskaityta. Įtariu kada nors, turbūt greitai, reikės perskaityti visą seriją ir vėl.
Oficialiai: Norvegijos ambasadorius Tailande randamas negyvas Bankoko viešnamy. Inspektorius Haris Hūlė išsiunčiamas iš Oslo pasirūpinti, kad skandalingo fakto aplinkybės neiškiltų aikštėn. Tačiau atvykęs į įvykio vietą jis pamato, kad tai – anaiptol ne atsitiktinė, įprasta žmogžudystė. Jos priežastys glūdi gerokai giliau, nei regi akis, ir veda kur kas toliau, nei apsilaupiusios viešnamio sienos. Kitaip tariant, Hūlė supranta, kad kiekvienam tarakonui, šmirinėjančiam viebučio kambary, tenka dar šimtai kitų, besislepiančių už pastato sienų.
Supamas niekad nenutylančio eismo triukšmo Hūlė klaidžioja Bankoko gatvėmis – mirga go-go barai, mainosi šventyklos, svaigina opiumo rūsiai – ir stengiasi iš paskirų dalelių sulipdyti ambasadoriaus gyvenimo bei mirties istoriją. Nors niekas jo neprašė ir niekas to nenori – net pats Haris.
Žymos sau: KPS: 352 Kb, 2016 02 26
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook