750(7) David Foenkinos "Subtilumas"

David Foenkinos “Subtilumas”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano komentarai: Ilgai slankiojau po knygų sąrašą. Į kairę, į dešinę, ką skaityti, ką skaityti? Ano nenoriu, šito irgi ne, ir to taip pat. Galiausiai sustojau prie “Subtilumo”. Gera knyga, trumpa knyga, labai konkreti knyga.
Šiaip skausmingai vertė pagalvoti kas būtų jei būtų. Jei netekčiau savo artimiausio žmogaus. Kaip jausčiausi? Ko gero negeriau nei knygos mergina. O ir darbas mano ne toks, kad už jo galėčiau pasislėpti. Taip pat vertė pagalvoti ir apie tai, kad ši knyga neįkvepia negražių merginų (žinau, žinau, visi žmonės yra gražūs, nuostabūs ir tik reikia mokėti tai pamatyti, bet na neapsimeskime naivuoliais šiame baisiame pasaulyje). Štai gražuolė liūdi, o eilė stovi, laukia, asistuoja. Po 3 metų, po 5, tegul po 10 ji atsigaus ir tada vėl laimingai gyvens. O štai tie ir tos, kurie turi įrodinėti ir spinduliuoti vidinį grožį turi daug mažiau šansų ir vėl rasti žmogų, kuris tai pamatys.
Šiaip čia jautri knyga. Nors nėra gili. Paprasta. Subtili. Kažkuo primena Ana Gavaldą.
Oficialiai: Subtilumas“ – romanas apie meilę ir moteriškumą, apie stebuklingą vieno bučinio galią. Tai grakšti ir neįprasta, švelnaus humoro ir gilių įžvalgų prisodrinta istorija apie keistai besiklostančius santykius tarp vyro ir moters, apie kuriuos įprasta sakyti „ne pora“. Pagrindinė knygos veikėja gražuolė Natali po vyro žūties išgyvena didelį skausmą. Ji pasineria į darbą ir laimingos praeities prisiminimus. Viršininko merginimosi stengiasi nepastebėti. Tačiau kartą tarsi iš gailesčio pabučiuoja savo kolegą – nerangų ir nelabai išvaizdų švedą. Ir keistuolis kolega, atgijęs lyg stebuklinėje pasakoje, atsargiai ir subtiliai padeda grįžti į gyvenimą ir Natali.    
Žymos sau: KPS: 198, Ke, 2015 12 04
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook