Rodney David Wingfield “Frosto žiema”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano komentarai: jau penktą kartą sutinku Frostą ir norėtųsi, kad šios knygos nesibaigtų. Tęstinumo jose nėra, tiesiog viskas vyksta toje pačioje nuovadoje. Kiekvienoje knygoje Frosto pavaldiniu būna vis naujas šalutinis veikėjas, visas jas vienija tie patys lėkšti bajeriai, šefas, kurio niekas nemėgsta, biurokratija ir chaosas. Nesibaigianti para ir tai, kad niekas nemiega.
Ši knyga buvo stora ir skaičiau ilgai. Nes ir žiema būna labai ilga. Tik laikas neprailgo. Frosto detektyvai nėra tokie žaibiškai įtraukiantys, žiaurūs, šiurpūs, kaip skandinavų autorių, tačiau nusikaltimai ne ką menkesni, o tyrimai įdomūs.
Galėtų gal tik mažiau pasikartojimų būti. Kažkiek pradeda erzinti, kai žinai ką vienas ar kitas veikėjas pasakys ištikusioje situacijoje.
Oficialiai: Knygoje „Frosto žiema” toliau pasakojama apie detektyvą Džeką Frostą. Jis – tikras keistuolis: nesilaiko darbo drausmės, yra netvarkingas, ironiškai bendrauja su aplinkiniais ir problemas traukia lyg magnetas. Vis dėlto už šios kaukės slypi jautri siela ir stiprus teisingumo jausmas… Įvykių Dentone kaip visada nestinga. Viena po kitos žudomos prostitutės; griaudamas pašiūrę sode, šios savininkas randa žmogaus griaučius; ginkluoti plėšikai apvagia degalinės parduotuvę ir juvelyrinę. Bet kriminalistui inspektoriui Džekui Frostui labiausiai rūpi prieš devynias savaites dingusios aštuonmetės Vikės Stiuart likimas. Negana to, dingsta dar viena mergaitė. Netrukus ji atrandama… išprievartauta ir pasmaugta. Pagrindinis įtariamasis pasikaria kameroje, palikęs raštelį, kuriuo dėl savo mirties kaltina Frostą. Įkalčiai byloja, kad asmuo buvo įtariamas nepagrįstai.
Žymos sau: KPS: 616, Kn, 2015 10 27
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook