Domnica Radulescu “Juodosios jūros sutemos”
juodosios-juros-sutemosMano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano komentarai: pagaliau radau laiko užsirašyti prisiminimą apie perskaitytą ir patikusią knygą. Skaitydama aprašymą maniau, kad tai bus koks nors meilės romanas. Ne iš tų banalių, bet toks vistiek meilės. Ką gi, to jausmo knygoje netrūksta. Ir du pagrindiniai veikėjai myli vienas kita, išskiriami, bet neperskiriami, tačiau knygos įdomumas yra aplinka, kurioje istorija vyksta.
Rumunija, herojai dar spės paragauti sovietmečio griūties, bet jų jaunystėje dar to nesimato. Užtatai matosi, kaip sunku buvo gyventi tais laikais. Ką jau kalbėti apie maisto trūkumą… Gyvenimai žlunga ir todėl, kad kvailiodamas peržengi draudžiamos zonos ženklą. Represijos, tardymai, sekimai – visa tai priminimas tiems, kurie gyvena su nostalgija aniems laikams. Šūdas, o ne gyvenimas ten buvo. Tik meilė visada yra gerai :).
Dar mane labai žavėjo pagrindinės herojės siekis tapti menininke ir tai kaip viskas asocijavosi su Frida Kahlo.
Oficialiai: Rumunija, devintas dešimtmetis: Stebuklingoje Juodosios jūros pakrantėje leidžiantis saulei, jos spinduliams tįstant vandens paviršiumi, Nora Teodoru galvoja tik apie du dalykus: kaip svajonę tapti garsia menininke paversti tikrove ir apie meilę Džidžiui, vaikystės draugui iš miesto turkų kvartalo. Tačiau gyvenimas valdant diktatoriui Nikolajei Čaušesku darosi vis labiau nepakeliamas, virš galvos telkiasi tirštesni audros debesys. Slaptoji policija suka ratus aplink, nenutoldama nuo jaunosios poros durų. Nora ir Džidžis kuria planus bėgti į Turkiją. Bet tam, kas jų laukia, pasiruošti neįmanoma…
Žymos sau: KPS: 324, Kn, 2015 07 23
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook