tuneliaiRoderick Gordon , Brian Williams “Tuneliai”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano komentarai: Maniau, kad po Hario Poterio jau nebepasitaikys skaityti jaunesnei auditorijai skirtą knygą, kuri įtraukia ir suaugusiuosius. Apie visokias “Bado žaidynes” nekalbu, nes jos jau skirtos vyresniems paaugliams.
Londono priemiestyje gyvena keistuolė šeima: tėtis, muziejaus darbuotojas, kuris svajoja padaryti Nobelio premijos vertų atradimų; mama, kuri nieko neveikia tik žiūri televizorių; sūnus, kuris nepritampa mokykloje ir labai mėgsta kasinėti tunelius; jaunėlė dukra, kuri tempia visą buitį ant savo pečių. Įdomybės prasideda tada, kai tėtis dingsta, o jo beieškodamas sūnus, kartu su draugu atranda požeminį pasaulį. Po žeme ištisas, šiek tiek technologiškai atsilikęs miestas. Požemių gyventojai puikiai žino apie paviršinį pasaulį ir nelabai mėgsta paviršinius.
Atrasti tai atrado, bet niekas per daug neapsidžiaugė, o požeminę visuomenę valdo baisūs Stiksai, kurie baugina, žudo ir persekioja. Nuotykių netrūks. Pirmoje knygoje susipažinau su pasauliu ir veikėjais. Vienas jų yra katinas Korniš Rex. Cha! Ir aš tokį turiu :). Laukiu nesulaukiu kol skaitysiu toliau.
Oficialiai: Ar kada nors pagalvojai, kad po žeme egzistuoja kitas – tamsus, grėsmingas, kartais pavojingas – pasaulis. Ar gali įsivaizduoti, kad jame verda gyvenimas, ir niekas, visiškai niekas apie tai neįtaria? Nebijai, kad kiekviename požemyje gali slėptis blyškiaveidė žmogysta, kuri persekios tave ne tik sapnuose, bet ir gimtojo miesto gatvėse?
Ar esi tikras dėl artimųjų?
Žymos sau: KPS: 384, KE, 2015 04 15
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.