Rodney David Wingfield “Atkaklusis Frostas”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano komentarai: Štai dar vienas Frosto detektyvas privertęs eiti miegoti gerokai vėliau nei norėjau. Įtraukė žaibiškai.
Visgi mane stebina prieštara. Frostas yra šlykštus diedas ir su tokiu visai nenorėčiau bendrauti. Aš suprantu ir juodą humorą, ir sarkazmą, bet būtent Frosto pošlybės man atrodo tokios “Buko ir bukesnio” lygio. Ta prasme nejuokingos. Pvz., citata iš atminties: “- Bet miškas labai didelis! / – Nieko tokio, mano kotas irgi didelis, bet kažkaip sugebu rasti reikiamą vietą”. Ir taip toliau. Taigi suprantu, kodėl Frosto daugelis nemėgsta ir kaip su juo sunku dirbti. Regis turėčiau užjausti ir viršininką, kuris niekada negali pagauti bėdžiaus, negauna ataskaitų ir jo įsakymų nevykdo. Bet… bet viršininkas kvailas, trumparegis, nemato kas dedasi jo nuovadoje, nežino kas išsprendžia bylas ir neprisiima atsakomybės. Tad kaip tik priverčia džiaugtis, kai nevala Frostas jam ką nors iškrečia bjauraus, pvz., į mašiną įsūdo šlapimo nelaikančią močiutę. Prieš tai prigirdęs arbata.
Štai tame ir autoriaus žavumas. Jis sugeba sukurti murziną, pošlą veikėją, kuris vis dėl to užsitarnauja ne tik skaitytojų, bet ir daugelio kolegų palankumą.
Na, o pati detektyvinė linija panaši kaip ir kitose knygose. Tiriant vieną byla trupiniai nubyra ir kitoms, galiausiai visos išsprendžiamos pabaigoje.
Oficialiai: Detektyvas Džekas Frostas keistuolis: jis nesilaiko darbo drausmės, yra netvarkingas, ironiškai bendrauja su aplinkiniais ir problemas traukia lyg magnetas. Vis dėlto už šios kaukės slypi jautri siela ir stiprus teisingumo jausmas… Policininkai šiukšlių maiše randa uždusintą berniuką. Kitas panašaus amžiaus vaikas dingęs. Ar šiedu įvykiai susiję? Po Dentoną klajoja nepagaunamasis, kuris mėgaujasi stebėdamas pralietą vaikų kraują. Nejaugi į miestą grįžo iškrypėlis, jau sėdėjęs už panašias išdaigas? Vagys apšvarina vienos šeimos namus, pagrobia penkiolikmetę dukterį. Bet ar nusikaltimo tikrai būta? Nužudyti kilimų klojėjo vaikai, jų motina dingusi. Ar ji ir yra žudikė? Tai dar ne visos mįslės, kurias tenka minti kriminalistui inspektoriui Džekui Frostui, nedrausmingam keikūnui, išsiblaškėliui užuomaršai… genialiam sekliui.
Žymos sau: KPS: 576, kn, 2015 03 15
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.
