Alessandro Baricco “Triskart aušroje”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano komentarai: keistos man tos knygos, kurios pasibaigia per valandą. Atrodo jei tiek laiko skaitei, tai ką čia galima pasakyti? Netyčia ir įrašas ilgesnis gali gautis.
Patiko. Baricco mano naujasis atradimas. Norėčiau perskaityti kokią storą, bent 500psl. jo istoriją.
“Triskart aušroje” – trys susitikimai. Žodžių tik tiek kiek reikia, bet ištroškusiam visada jų per mažai.
Oficialiai: Misteris Gvynas sukūrė dešimt rašytinių portretų. Romane „Triskart aušroje“ Alessandro Baricco leidžia mums paskaityti trejetą jų. Tris istorijas, vykstančias tuo pačiu metu toje pačioje vietoje – viešbučio vestibiulyje, vietoje, kuri niekam iš tiesų nepriklauso, kur gali įvykti bet kas. Auštant, keistu laiku, kai naktinis miestas eina miegoti, o rytinis – tik prabunda. Keistu metu, kai žmogus – labiausiai pažeidžiamas ir drauge labiausiai atviras netikėtiems susitikimams. Viešbutyje susitinka vienas jo gyventojų ir atsitiktinė moteris, durininkas ir jauna mergina, berniukas ir policininkė, o iš tiesų tai – tie patys žmonės. Tik skirtingais savo amžiaus tarpsniais.
Žymos sau: KPS: 96, kb, 2014 01 28
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.
Baricco meciau skaityt po `Silkas` – nusivyliau ir tiek…