George R. R. Martin “Varnų puota. Ledo ir ugnies giesmė. 4 knyga”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano komentarai: Sakyčiau, kad ši knyga yra pati nuobodžiausia iš visų keturių, kurias aš skaičiau. Įpusėjusi net pasiskundžiau: nei gerų skerdynių, nei rimtos intrigos, net nepasidulkina kas kaip reikiant, ir net jokio bajeriuko nesuskelia. Turbūt dėl to, kad nebuvo Tiriono. Nei Daneiris. Ir apie Joną Snou beveik ne. Tad iš mano mėgstamų veikėjų šioje dalyje tebuvo lordas Pirštas ir Sesrėja. Bet ji iš kalės intrigantės kažkodėl pavirto į girtuoklę inkštikę intrigantę.
Taigi visą knygą tik plepesiai apie politiką, kas ką valdys, kaip valdys, pašnekėjimai už nugarų ir intrigėlės. Mažos. Įdomumas prasidėjo pabaigoje, bet kai atrodė, kad dar daug puslapių man liko gi atsiverčiau baigiamąjį žodį, o tie daug puslapių pasirodė genealoginiai medžiai. Ak! Ir dar autorius tame savo pabaigos žodyje pasišaipo: “Ei, palaukit! – galbūt dabar šūktelės kai kas iš jūsų. – Palūkėkit! O kur Dani ir drakonai? ur Tirionas? Beveik nematėme Jono Snou. Negali būti, kad jau viskas…“. Va būtent, būtent taip ir galvojau.
Bet tiesa ta, kad ir kaip kankinau šią dalį, pabaiga mane nuliūdino. Turiu omenyje ne turinys, o tai, kad baigėsi.
Oficialiai: Ketvirtoje ciklo „Ledo ir ugnies giesmė“ knygoje „Varnų puota“ kuriama šiurpi karo nuniokoto krašto atmosfera, o veiksmas daugiausia sukasi apie Karaliaus Uostą. Ten karaliumi paskirtas devynmetis berniukas Tomenas, o visą valdžią užgrobusi jo motina – karalienė regentė Sersėja. Įtikėjusi kitados jai burtininkės išsakyta pranašyste, jog valdžią iš jos paverš kita karalienė, jauna ir graži, Sersėja nusprendžia pražudyti Tomeno žmoną, karalienę Mardžerę iš Tairelių giminės.
Ir pačiame Vesterose, kur maitlesiais varnais karas pavertė daugybę žmonių, rezgami nauji sąmokslai, sudaromos naujos pavojingos sąjungos ir visi keršija visiems, ypač negailestinga keistoji Akmenširdė – pilkoji moteris, vadovaujanti bastūnams. Tačiau šioje varnų puotoje svečių daug, tik nežinia, kam iš jų pasiseks išlikti gyvam.
Penkių karalių karas beveik baigtas, kraštas merdi, ateina žiema, o karaliaus uoste pražūtingos karalienės intrigos…
Žymos sau: KPS:728, ke, 2014 01 11
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.
Elzė
Kad jums, Salomėja, iki Ovidijaus R. – kaip kriuksei iki debesies. Dėl vieno sutinku: G.R.R.Martin iš didelio rašto išėjo iš rašto. Geriau jau netęstų….
betelgeuse
Ne iš vieno girdėjau jau, esą ketvirtoji dalis nuobodi, bet man priešingai atrodo — geresnė už trečią. Kas be ko, mažoka baisų pabaisų ir kitų pagąsdinimų vaikams prie miegą, bet tai, sakyčiau, tik į gera.
Laura
Aš tik 400-ajame puslapyje dar. Lėtai einasi. Išdavei, kad Triono ir Daneiris nebus iki galo :/ Bet jau ir nebesitikėjau 🙂
Nors dar neperskaičiau, bet su vertinimu jau sutinku 🙂 Ir lauksiu penktos dalies – įtariu, kad bus įdomesnė.
Salomėja
Elze, tiesą sakant aš net nenumanau kas yra Ovidijus R., ir kur aš čia su juo lyginuosi. Gal būtų galima plačiau?
Laura, na atsiprašau, kad išdaviau, bet čia turbūt nėra koks esminis spoileris, dėl kurio pasidaro nebeįdomu skaityti 🙂
Laura
Aš gi, kaip ir tu, esu iš tų, kurie mėgsta knygos pabaigą paskaityti anksčiau laiko. Tai spoileriai nei neesminiai, nei esminiai manęs negąsdina 🙂 Nelabai net suprantu tų, kurie dėl jų inkščia. Vienintelis spoileris, kuris tikrai nepatiktų, tai jei prie detektyvo parašytum, kas žudikas 🙂
VaunHunter
Jezus šventas tragedija o ne Martino rašyta knyga. Įpusėjus jau irgi skundžiausi. Nuobodulys varė dusulį. Maniau nebaigsiu ir tai jau praleisdama šį bei tą skaitinėjau. Siaubas palyginus kokios pirmos trys buvo geros. Tikiuosi penkta bus geresnė. B)