Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano komentarai: Jo Nesbo knygas sąžiningai medžioju bibliotekoje, todėl kai jau gaunu, krykštauju ir man nerūpi, kad skaitau jas ne iš eilės. O patys detektyvai veža. Kaip ir dauguma skandinaviškų detektyvų. Ir Hūlė su savo paslydimais, demonais ir gyvenimo būdu man labai žmogiškas. Daug žmogiškesnis nei kitų autorių kuriami alkoholikai, nelaimingi vienišiai.
Daug kalbėti nesinori, nes ne pirma jau Nesbo knyga Šiukšlynėlyje. Visos jos panašios. Pati detektyvinė linija intriguojanti, neleidžianti sustoti, nes kad ir ką išnarplioja tyrėjai, vistiek, matai kiek liko puslapių, žinai, kad dar ne pabaiga, kad viskas pasisuks kita linkme. Neturiu jokių priekaištų. Tik įspėju – daug žiaurumo čia bus!
Oficialiai: Iškritęs pirmasis sniegas prabangių namų rajoną apgaubė ramybe. Jo gyventojus Bekerius kiek suerzina kieme mįslingai atsiradęs sniego senis. Vėliau naktį Joną pažadina neaiškus garsas, jis eina ieškoti mamos, bet… namie jos nėra. Nedrąsiai pravėręs lauko duris berniukas žvilgsniu matuoja atstumą iki artimiausių kaimynų, kol jo akys užkliūva už priešais namą stovinčio sniego senio – šis ryši rožinį motinos šaliką. Detektyvas Haris Hūlė užčiuopia ryšį tarp savo pašto dėžutėje rasto laiško ir dingusios moters. Paaiškėja, kad per pastarąjį dešimtmetį be žinios dingo jau vienuolika moterų ir kaskart tuo pat metu – vos tik pasirodo pirmasis sniegas… Žudikas diktuoja žaidimo taisykles ir, rodos, iš arti stebi kiekvieną Hario Hūlės žingsnį…
Žymos sau: KPS: 472, Kb, 2014 11 01
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.