Simon Beckett “Mirusiųjų šnabždesiai”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano komentarai: Niekad nežinau, kaip vertinti serijines knygas. Kaip visą seriją? Atskirą knygą? Serija labai gera ir verta trejeto. Knyga gera ir verta trejeto. Bet blogesnė už ankstesnę knygą irgi įvertintą trejetu. Tai kaip čia? Ir viskas tik dėl to, kad anoje veiksmas vyko uždaroje saloje = įdomu, o šioje gi JAV su visa savo milijono tarnybų biurokratija = neįdomu.
Ir dar anoje Deividas toks pasitikintis, o šioje pats nežino ko nori. Alpt pradeda muskusą užuodęs. Na žodžiu ne taip puiku. Ir visgi – trys. Įtraukė, nepaleido, geras detektyvas.
Nežinau ką skaityt toliau.
Oficialiai: Iš tiesų Deividas Hanteris tenorėjo truputėlio ramybės. Todėl kai buvęs dėstytojas Tomas Libermanas jį pakvietė į JAV, Tenesio valstijoje įsikūrusį garsųjį Lavonų ūkį, jis noriai išvyko, tikėdamasis atitrūkti nuo kasdienių problemų ir daugiau laiko skirti profesiniam tobulėjmui. Tačiau tučtuojau paaiškėja, kad kūnų irimą tiriančiame institute jo laukia kankinanti užduotis: Libermanas prašo pagalbos, tiriant stipriai suirusį nužudymo aukos kūną. Ir čia prasideda problemos: mirties priežastis neaiški, mirties laiko neįmanoma nustatyti, ant lavono odos randami keisti pirštų atspaudai… Neįmanoma identifikuoti net ir nužudytojo asmenybės. Nei lavonas, nei nusikaltimo vieta neatrodo taip, kaip turėtų. Tarsi tik to ir betrūktų – atsiranda ir daugiau aukų. Libermanas ir Hanteris ima suprasti, kad žudikas su jais žaidžia, siekdamas tik jam vienam težinomo tikslo. Tačiau jie net neįtaria, kad patys atsidūrė mirtiname pavojuje…
Knygos puslapių skaičius: 368
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2013 11 03