498(22) Gina Viliūnė "Karūna be karaliaus"

Gina Viliūnė “Karūna be karaliaus”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: “Senojo Vilniaus trileris” – šis užrašas mane ir suviliojo. Trilerius gi aš labai mėgstu, patys žinote. O gerų lietuviškų knygų vis dar laukiu, vis dar noriu, vis dar tikiuosi. Jau kažkur internete perskaičiau, kad “Karūnos be karaliaus” gink dieve negalima lyginti su Sabaliauskaite. Lyginti galima nebent su “Da Vinčio kodo” tipo knygomis. Tai to ir tikėjausi. Turiu pasakyti, kad tikrai “neša” į tą pusę. Lietuviai aišku neturi švento gralio, bet gi pas mus yra prateriota karūna. Štai jos knygos veikėjai ir vaikosi. O paskui šiuos bėgioja blogiukai. Tiksliau ne bėgioja, o skambinėja ir šnopuoja į ragelį bei pristato blakių.
Skaitydama lietuviškas knygas visada jaučiuosi keistokai. Mane trikdo vardai. Regis Bjornas, Keitė, Amo skamba normaliai, o štai Kęstas, Rasa, Žygis – tai jau trikdo. Bet trikdo, kažkaip ne taip :).
Pagrindinis knygos minusas yra jos plonumas, istorijos trumpumas. Ir visi tie davinčiokodai apima tik dieną dvi, bet atrodo tiek daug visko vyksta. Čia gi laksto iš Vilniaus į Kauną ir atgal. Laužiasi į bažnyčias, klausinėja žmonės, bet viskas išsirutulioja labai greitai. Op op nubėgo, op op surado, op op blogiečiai, op op pabaiga. Lyg ir norėtųsi, kad veikėjams būtų sunkiau :).
Aš skaičiau tieeeeeek tokio tipo knygų, todėl galiu autoritetingai :)) pasakyti, kad “Karūna be Karaliaus” tikrai nebloga.
Oficialiai: Algė Gustaitė – beviltiška darboholikė ir tipiška karjeristė. Tokiems atostogos – bausmė, o ne išsvajotas atokvėpis. Ką veikti, po perkūnais? Sprendimas ateina netikėtai: Algė gauna senelio palikimą – namą Kaune kartu su lotynišku raštu, pasakojančiu apie kažkokius antspaudus. Giminės mįslė? Dar nespėjus pradėti aiškintis, pasirodo, kad palikimo kažkas gviešiasi. Pasigirsta paslaptingi grasinimai… Na, jau ne, užsispyrusi Algė taip lengvai neatiduos to, ką jai paliko senelis.
O prieš 600 metų į Vilnių skubėjo pasiuntinys su karališku nešuliu. Jo ausyse dar tebeskambėjo baisus seno žynio prakeikimas. Pasiuntinys nuvarė arklius, tačiau Vytautas Didysis karūnos nebesulaukė. Nuo jo mirties ir prasidėjo prakeiktosios karūnos kelionė: laukdamas savo valandos karališkasis vainikas keliavo iš rankų į rankas. Pabuvo Radvilų slaptavietėse, matė ir Vilniaus slaptųjų draugijų intrigas, ir dvarelio užkaborius. Ir niekam toji karūna neatnešė nei turtų, nei laimės… 
Bet visa tai nesvarbu. Į karūnos paieškas azarto pagauta Algė įtraukia bičiulį istoriką, ir jaunoji pora ima blaškytis po Vilniaus bažnyčias. Tačiau ieškotoja nė neįtarė, kad karūnos siekia daugiau pavojingų varžovų, o panaikinti prakeikimą tikisi ir nūdienos pagonybės išpažinėjas krivis Antanas, apeigas galintis atlikti tik trumpiausią metų naktį… Ir beprotiškos varžybos, kas pirmas laikys rankose Vytauto Didžiojo karūną, prasideda.
Puslapių skaičius: 262
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 12 07
[table id=9 /]
¹Kainos surinktos 2012 12 08
²Siuntimo kaina = kaina už vienos knygos pristatymą Lietuvoje.
³Bendra knygos ir pristatymo kaina perkant tik vieną šią knygą.