Chimamanda Ngozi Adichie “Kinrožės žiedas”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: Vienos atostogos. Penkios dienos. Nulis interneto. Penkios knygos. Geros atostogos. Šios autorės kitą knygą turiu geidaraščiuose. Beje, ačiū Sandrai už dovaną. Jau gavau. Anos neužtinku pigiai, ar bibliotekoje, bet pamačiusi kitą knygą, pasiėmiau pabandymui. Na ir nenuvylė.
Šiaip kai pagalvoji tai baisiausi pasaulyje žmonės yra tikėjimo fanatikai. Ir nesvarbu koks tas tikėjimas. Šioje knygoje tai mūsų populiariausia sekta – katalikai. Nigerijoje gyvena šeima. Tėtis pasiturintis. Altruistas. Remia mokyklas, remia našles, remia remia remia. Tuo tarpu dar labai teisingas. Jo laikraštis nepasiduoda valdžios manipuliacijomis. Žodžiu šaunus tėvukas turintis porelę nuostabių vaikų ir gerą žmoną. Tik va žmoną daužo, vaikus pliko karštu vandeniu ir kitaip skriaudžia. Ir tą daro su ašaromis akyse. Iš meilės. Meilės dievui. Nes vaikai nusižengia. Tai su seneliu per ilgai pabendrauja (o anas yra bedievis), tai komunijos nepriima, tai šiaip dievulio nepagarbina. Nuostabi meilė, ar ne? Gi tikėjimo fanatikai mėgsta savo žiaurumą pridengti dievo vardu.
Žiauri, skaudi, gera knyga.
Oficialiai: Tai širdį gniaužiantis pasakojimas apie žmogaus emocinę sumaištį, tvirtus šeimos ryšius ir nacionalinės kultūros įtaką mūsų gyvenimui. Ši knyga – jaunos ir nuostabiai talentingos rašytojos debiutas.
Puslapių skaičius: 255
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2012 10 22