462(135) Donaldas Kajokas "Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys"

Donaldas Kajokas “Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: Užstrigau. Ir taip truputį stumk, truputį trauk, bet įveikiau dar vieną lietuvišką knygą. Ilgai negalėjau suprasti ar ji man nepatinka (erzina tas lietuviškoms knygoms būdingas herojų dvasingumas), ar patinka (juokina išmoningos nesybės). Dėkoju autoriui už negirdėtus neregėtus verstinėse knygose žodžius. Už šmaikščias būtybes. Gi tyločius, pirstmergė ar dzebukas nesutinkami kas dieną. Kaip ir kriuksinčios švieselės.
Minėjau, man ne itin patiko pagrindiniai veikėjai, tačiau sužavėjo dvaro aplinka. Su visomis mistinėmis būtybėmis, keistų dvariškių visuma, neprognozuojamais įvykiais ir klampia atmosfera. Ypač tinka skaityti rudenį, o pelkės vaizdai man patiko gerokai labiau nei Kurklietytės “Šešėlių verpėjoje”, po kurios lyg ir reikėjo ją (pelkę) įsimylėti. Noriu ir aš dvaro prie ežero.
Oficialiai: Trisdešimtmetis programuotojas Gabrielius Aušautas po brolio žūties nutaręs dvasios ramybės ieškoti sename dvare, stūksančiame Ežero pakrantėje, atsiduria tartum XVIII šimtmečio atmosferoje, kur beveik nėra modernaus pasaulio pėdsakų. Greta realių veikėjų būriuojasi nesybės, savarankišku veikiančiu asmeniu, ko gero, laikytinas ir verčiantis „sąmonę lengvai haliucionuoti“ ežeras. Kasdienybę netrunka sudrumsti keisti įvykiai, paslaptingi virsmai – pasirodo, riba, skirianti esybes nuo nesybių, nėra jau tokia neperžengiama. Patekęs keisto gyvenimo sūkurin, Gabrielius mėgina įžvelgti labai paprastą, civilizacijos ir banalumo luobą nusipurčiusią prasmę. Donaldas Kajokas, žinomas poetas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Tai antrasis jo romanas. Pirmasis – „Kazašas“ – buvo gerai įvertintas literatūrologų ir skaitytojų. Naujausias jo eilėraščių rinkinys „Kurčiam asiliukui“ išrinktas kūrybiškiausia 2012 metų knyga. Šiame romane atpažįstamos tiek „Kazašo“, tiek eilėraščių rinkinio „Kurčiam asiliukui“ motyvai ir intonacijos.
Puslapių skaičius: 280
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 09 28
 

5Comments

Add yours
  1. 1
    Sokratas

    TAIP,TAIP,TAIP!!!! Patiko!!!! ir kas svarbiausia lietuviu autorius!!! Apie sia knyga galima buti ilgai pasakoti, nes perteikta daug ir ivairiu simboliu, paraleliu…man patiko veiksmo aplinka, mistika, klampumas..Is kazkur vis isdygdavo Tylocius, pirstmerge, aksominis zolininkas, Kaleda Dao ir kiti draugai 🙂 galbut pabaiga kiek miglota, galbut norejosi maziau religiniu intarpu..bet tai negadino “medaus statineje”. Rekomenduoju, super, imkit ir skaitykit 🙂

  2. 5
    Sokratas

    Manau, ta pati gali pasakyti apie kiekviena knyga 🙂 kartais knyga itraukia del savo charakteringu veikeju, kartais del idomios sukurtos veiksmo aplinkos, kartais del rasymo stilistikos… i knyga stengiuosi zvelgti kiek placiau, ne vien tik i turini..

+ Leave a Comment