Peter Høeg “Dramblių prižiūrėtojų vaikai”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: Prisiskaičiau nelabai gerų atsiliepimų ir jau norėjau braukti knygą iš geidaraščio. Nežavėjo manęs ir žodžiai “Naujausiame visai šeimai skirtame romane”. Tačiau jau trys skaitytos Hoeg knygos man pasirodė puikios ir negalima išankstinėms nuostatoms leisti taip paprastai vadovauti. Nes vadas tai čia aš :). Ir rezultatas toks, kad “Dramblių prižiūrėtojų vaikai” neabejotinai pateks į mano metų knygų penketuką.
Aš visada buvau cinizmo gerbėja. Stengiuosi gyvenime jo nebenaudoti (kas galėtų pagalvoti, kad žmonės įsižeidžia?), tačiau tada ypač mėgaujuosi knygomis, kuriose jis trykšte trykšta. Net nesu tikra ar visi skaitę pastebėjo visus niuansus. Bet aš kikenau ir kikenau. Nežinau ar ta knyga tokia jau visai šeimai. Jaunesniems nei 16, o gal net 18 iš viso nerekomenduočiau, nes jie gali rasti tik absurdišką istoriją, kaip du vaikai bandė surasti tėvus, tąsėsi su lavonais ir sutikdavo karikatūriškų personažų. Eilinis Holivudo režisierius sukurtų lėkštą komediją, kurioje atseit juokinga būtų vieta, kurioje ištėškiamas tortas į veidą, ar iš pasalų išgąsdinama stora boba. O koks Guy Ritchie gal net padarytų juodąją veiksmo komediją su gausybe sutapimų ir šalutinių linijų, kurios veda į vieną. Pasakotojas keturiolikmetis berniukas toli lenkia savo amžių. O visa šeimynėlė tikri Adamsai, tik dar įdomesni.
Pasikroviau geros nuotaikos.
Oficialiai: Naujausiame visai šeimai skirtame romane P. Høegas kalba apie tai, kas jam ir daugumai mūsų yra išties svarbu. Svarbu žinoti, dėl ko mes gyvename, svarbu rasti laimę ir tikėjimą. Kiekvienas iš mūsų savyje nešiojasi vidinį dramblį: ilgesį kažko, kas yra daug didesnis už mus pačius. Tokį ilgesį nešiojasi ir Finų šeima: tėvas pastorius, motina bažnyčios vargonininkė, trys vaikai, – iš pirmo žvilgsnio visiškai normalūs žmonės. Tačiau taip tik atrodo. Vieną gražią dieną abu tėvai paslaptingai dingsta. Žinodami, kad jie jau buvo įsivėlę į nemalonumus su policija dėl abejotinos kilmės stebuklų, vaikai leidžiasi jų pėdomis, norėdami sužinoti, ką gi sumanė gimdytojai, ir apsaugoti juos nuo dar didesnių problemų. Keturiolikmetis Pėteris ir nepaprastai protinga jo sesuo Tiltė pradeda kvapą gniaužiančią paieškų kampaniją – ir tarp netikrų pranašų, ezoterikų, policininkų bei šventųjų aptinka duris, vedančias į laimę.
Puslapių skaičius: 415
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 09 19
Aš skaitau
Knyga iš nuosava? 🙂
Smagu, kad patiko, dabar jau ir aš noriu ją perskaityt.
Salomėja
O tai prieš tai nenorėjai? Šiaip tai nesu tikra, kad ji tavo skonio 🙂
Aš skaitau
Norėjau, buvau įtraukusi į savo ilgąjį sąrašą, bet kai paskaitau tavo atsiliepimus, ypač jei knyga patiko, tai ji sąraše pakyla 🙂
Grauztukas
Na ka gi gi…sia knyga as taip pat perskaiciau ir… ji keista. Jos parasymo stilius, jos ideja apie vaikus- detektyvus. Bet ji kazkuo zavinga. Neeiline..niekada nezinai ” kas bus uz kampo”. Galiu pasakyti: arba ji skaitytojui patiks, arba ne…viduriuko nebus.