Patrick Rothfuss “Vėjo vardas”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: net neįsivaizduojate kaip (nepabijosiu to žodžio) šūdinai pasijutau, kai bebaiginėdama šią knygą suvokiau, kad tai tik pirmoji dalis ir jų bus daugiau. Nebūčiau jos ėmusis jei būčiau žinojusi! Skaitau visokias trilogijas tik tada, kai tos visos ir išleistos! Kalta, aišku, kad nežinojau. Negirdėta man ta knyga. Nors skaitau leidyklų naujienas ir daugumą knygų blogerių, kažkokio ažiotažo nepastebėjau. Daug daugiau žinau apie harius poterius, merginas su drakono tatuškėmis, bado žaidynes ar saulėlydžius. Nes anos reklamuotos, girtos, keiktos… Et.
Pati knyga man atrodo nuostabi. Netikėkite tuo, kad ji lyginama su “Žiedų valdovų”. Netiesa! Ji nėra nuobodi, ištęsta ir visokia kitokia kuo tas valdovas pasižymi.
Nėra ir vaikiška, kaip pirmosios Hario dalys, nors panašumų turi daug: magijos mokantis universitetas, berniukas su išskirtiniais bruožais (ugniniais plaukais), neturtingas, turi priešų mokykloje ir dar galingų priešų “ten kažkur”, bjaurus mokytojas bei visada palaikantis rektorius ir t.t. Tačiau Haris tai toks savotiškas lūzeriukas (na pažiūrėkite filmuose – amžina emo išraiška, jokių šypsenėlių, o kliūtis įveikia atsitiktinumo arba draugų dėka). Kvoutas gi turi ryžto, proto, šmaikštumo, drąsos… Ai, paskaitykit patys. Atkreipkite dėmesį į narkomaną karvę-drakoną. :)))
Oficialiai:  “Vėjo vardas” – tai keliaujančių aktorių sūnaus Kvouto istorija. Jo šeimą ir visą trupę ištinka baisi ir netikėta mirtis. Vienintelis gyvas likęs berniukas apie kruvinas žmogžudystes žino tik tiek, kad neganda susijusi su labai senu, į užmarštį nugrimzdusiu mitu. Jo tėvai mirė, “…nes dainavo visai nederamas dainas”. Tačiau kas tie paslaptingieji čandrianai, žudikai, apie kuriuos draudžiama netgi dainuoti ir kurių pasirodymą lydi mėlyna liepsna? Kad galėtų priartėti prie paslapties, Kvoutas pasiryžta viskam. Jis gyvena kaip valkata Tarbeano gatvėse, kol įstengia pakliūti į Arkanumą, magijos universitetą. Tokio jauno ir gabaus studento universiteto sienos seniai neregėjo. Tačiau Kvoutas – ne tik gabus, bet ir išdidus, įžūlus, be to, labai neturtingas. Skandalai ir konfliktai, siekis bet kokia kaina išlikti universitete ir viltys priartėti prie čandrianus gaubiančios paslapties susipina su netikėtai atėjusia meile. Jį vadino Kvoutu Paslaptinguoju, Kvoutu Bekrauju, Karaliaus Žudiku; jis pagrobė princesę iš milžinkapiuose miegančių karalių. Jis sudegino Trebono miestą. Jis praleido naktį su Feluriana ir išėjo nepraradęs nei sveiko proto, nei gyvybės. Jį išmetė iš universiteto, kai buvo tokio amžiaus, kokio dauguma įstoja. Jis mėnesienoje vaikščiojo takais, apie kuriuos kiti bijo kalbėti vidurdienį. Jis kalbėjosi su dievais, mylėjo moteris ir rašė dainas, kurios pravirkdydavo menestrelius. Bet visa tai jo dar tik laukia… O kol kas jaunasis Kvoutas trokšta mokytis senosios magijos, leidžiančios valdyti ugnį ir žaibą. Trokšta sužinoti vėjo vardą.
Puslapių skaičius: 632
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2012 07 26