Mary Higgins Clark “Nieko geriau už namus”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: Tai jau antra šios autorės knyga, kurią aš skaitau. Ir smarkiai geresnė už tą aną. Tai taip ir nesupratau ar patinka man ta Clark, ar ne. Mačiau bibliotekoje gal metrą jos knygų, todėl reikės dar ką nors pasiimti ir galutinai įsitikinti. Nors nenuginčijama išvada – skaityti galima.
Vieta, apie kurią pasakojama romane man kažkokia itin šiurpi. Niujorko priemiestis, tiksliau visas miestas. Bet jame visi vieni kitus pažįsta, viska girdi, pirštais bado. Na tarkim jei aš būčiau ten kokia garsenybė atseit išteisinta nežudikė tai dar nebūtinai visi mano kaimynai pirštais badytų. Dalis jų net nežinotų kas aš tokia. Ir čia mūsų kaime. O ten gi didmiesčiai.
Romano vingiai visiškai neįtikinami. Bet kaip ir sakiau – skaityti galima. Vietomis net labai įdomu. Įtarimai mėtomi nuo vieno prie kito. Ir viršelis ne toks beviltiškas.
Oficialiai: Liza Barton buvo prisiekusi daugiau niekada nebegrįžti į namus, kur, gindama nuo patėvio, netyčia nužudė savo motiną. Nors tai buvo nelaimingas atsitikimas, o ji pati tebuvo vaikas, daugelis miestelio gyventojų Lizą pasmerkė kaip žiaurią nusikaltėlę. Stengdamasi pamiršti anos tragiškos nakties įvykius, Liza išvyksta iš gimtojo miestelio, vėliau pasikeičia vardą, o po keliolikos metų pagaliau suranda ir laimę. Tačiau ji trunka neilgai – tik iki tos dienos, kai jos antrasis vyras, nieko nežinantis apie Lizos, kurią jis pažįsta kaip Seliją Foster, praeitį, įteikia nuostabią dovaną – raktus nuo naujų namų…
Puslapių skaičius: 414
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2012 07 19