Anne Holt “Prezidentės pasirinkimas”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: Na, galvoju, perskaitysiu aš tą Holt ir bus rami galva :). Trečia dalis buvo pati įdomiausia. Gal kad tos bobos jau mažai bebuvo? Ir vaikai paaugę :). Bet gi… Tris knygas ji puola į isteriją kai tik prisimena seną FTB meilužį-vadą-mokytoją, o pasirodo nieko ten kažko blatno nenutiko :). Skaitykit ir įvertinkite patys.
O rašytojai dar reikia daug stengtis. Konspiracijų teorijos… būna geresnės. Gerokai. Čia jau taip skysta skysta. Ta prasme, kaip knygai tai gal ir nieko, bet globaliai, jei galvotume, kad tai galėjo nutikti iš tiesų, tai labai juokinga. Tai tiek.
OficialiaiKriminalinė istorija prasideda 2005-aisiais, kai Amerikoje šalies prezidente pirmą kartą tampa moteris. Per priesaikos ceremoniją būsimos prezidentės Helen Lardahl Bentley galvoje šmėsteli – „Aš išsisukau“. Kas slypi šiuose žodžiuose?
Po keturių mėnesių prezidentė vyksta pirmojo vizito į Oslą – savo gimtąjį kraštą Norvegiją. Čia pasirodo ir pagrindiniai veikėjai – šeimyninė tyrėjų pora – Inger Johanė Vik ir Ingvaras Stubio, skaitytojams jau pažįstami iš romanų „Tai, kas mano“ ir „Tai, kas niekada nenutinka“ („Baltos lankos“ šiuos romanus išleido 2008 ir 2009 m.). 
Švenčiant Valstybės dieną, Gegužės 17-ąją, ponia prezidentė dingsta iš savo viešbučio. Pasirodo, Norvegija nebėra tas „taikus pasaulio kampelis – turtingas, kilnus ir visiems malonus“. Policija, FTB kovoja su protu neaprėpiamą galią turinčiais priešais – teroristų tinklu, susijusiu su Rugsėjo 11-osios išpuoliu Amerikoje, čia įsipina ir skandalingas prezidentės dingimas. Į įvykių sūkurį patenka ir pati Inger Johannė Vik, o po jos susidūrimo su ponia prezidente aiškėja neįtikėtinos istorijos, slypinčios šių dviejų moterų praeityje.
Puslapių skaičius: 446
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 07 02