411(84) Anne Holt "Tai, kas niekada neįvyksta"

Anne Holt “Tai, kas niekada neįvyksta”
Mano įvertinimas: 1/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: Skaičiau ir nuolatos burbuliavau: “jau kaip ta boba mane užknisa”. Čia ne apie rašytoją. Čia apie tą Inger Johanę Vik. Gali būti, kad pogimdyvinę depresiją patyrusioms moterims čia viskas labai įdomu. Jos galvoja, kad taip taip ir aš viską taip patyriau. Bet man tai tik dar vienas argumentas neturėti vaikų. Ta va, ta Johanė Vik pusę knygos kudakavo, kad jos sveikas vaikas tuoj mirs, todėl ji negali miegoti. Ir šiaip vis reikia pakudakuoti, aiškinti vyrui apie svorio metimą, neleisti nešioti rūbų kokių nori ir t.t. Tada jos vyras bandė naktinį laiką išnaudoti įkinkydamas Johanę į tyrimą, bet kai pavargdavo, tai sakydavo “patylėk, nusibodo, pakalbėsime ryt”.
Rašau nerišliai? Kad visa knyga tokia. Rašytoja nesuvaldo savo siužeto, neišlaiko mano dėmesio nors tu ką. Gal aš per daug skaitau detektyvų? Intriguojančių (Mankelis), kraujuotų (Gerrisen), artimų (Marinina)? Holt į mėgstamų sąrašą nepretenduoja. Nors trečią turimą knygą perskaitysiu. Kai jau nebeturėsių ką.
Oficialiai: Osle viena po kitos randamos makabriškai nužudytos garsenybės, kurių, regis, niekas nesieja. Skaitytojams jau pažįstami tyrėjai – vyras ir žmona, Stubio ir Johanė Vik, pasinėrę į šeimos pagausėjimo rūpesčius, šįkart bylos imasi nenoriai. Juolab kad karštligiškos Stubio pastangos atskleisti žudiką tik dar labiau patvirtina šio alibi. Kol netikėtai Johanė Vik įžvelgia nusikaltimo detales, kurios stebėtinai primena jos patirtį FTB – tą praeitį, kurią ji nori tik užmiršti… 
Puslapių skaičius: 463
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 07 01

+ There are no comments

Add yours