Elif Shafak “Stambulo pavainikė”
Mano įvertinimas: 1/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: Ko aš tikėjausi iš knygos? Nieko ypatingo. Maniau bus eilinė akių serijos knyga su eiline antiarabiška propaganda. Nebuvo. Knyga visai kitokia. Gilesnė. Apie turkų bei armėnų konfliktą. Apie jauną turkę ir jauną Amerikos armėnę.
Visada tokiais atvejais būna taip: Amerikos armėnė įsijautusi į vargšų, engtų, tremtų ir žudytų tautų rolę; tautos atstovaujančios engėjus jaunimas savo istorijos net nežino ir nelabai supranta ko anieji inkščia. “Man tik deviniolika” – buvo atsakyta po eilinės “jūs mus žudėte” tirados. Nepasakyčiau, kad buvau sužavėta pateikimo. Nepasakyčiau, kad autorė ką nors suvirpino tiek, kad užsimanyčiau pasidomėti dar daugiau. Ir Stambulo neįsimylėjau, nors turbūt toks tikslas buvo.
Tai ar ta knyga bloga? Ne. Labai patiks gurmanams, kurie tiesiog dievina užuosti kvapus, įsivaizduoti garsus, spalvas. Tokie gurmanai sėdėtų ir sėdėtų turkiškoje virtuvėje apsupti begalės valgių. Ši knyga jums. O man nepatiko. Labiausiai tai dėl meksikietiškos muilo operos 🙂
Oficialiai: „Stambulo pavainikė“ – dešimtoji autorės knyga, kurią vieni Turkijoje garbino, kiti – naikino. Tai ir įtampos kupina istorija, ir tuo pat metu gyvas, spalvomis žaižaruojantis šiuolaikinės Turkijos portretas. Armanuš Čakmakčian – amerikietės ir armėno, kurio šeima emigravo iš Turkijos, dukra. Gyvena su mama Arizonoje, kartais pas armėnus senelius San Fransiske. Asja Kazandži – turkė, gyvenanti su mama, trim jos seserimis, senele ir prosenele. Pamišusių moterų šeimynėlė, tėvas nežinomas. Stambulietė. Turkai, armėnai ir amerikiečiai, dvi jaunos merginos, dvi šeimos. Gražuolė intelektualė Armanuš, ieškanti savo šaknų turkų-armėnų istorijoje, ir užsispyrusi keistuolė Asja, nenorinti nieko žinoti apie praeitį, susiduria kaktomuša Stambule. Ar išsipainios suraizgytų likimų kamuolys, nubloškęs Armanuš senelius į Ameriką? Ar paaiškės, kaip tvirtai istorijos lūžiai draugėn susiejo abi merginas? Galiausiai – ar išaiškės Asjos kilmės paslaptis?
Puslapių skaičius: 384
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2012 04 22
Sokratas
9/10. Jokios nuvalkiotos ten meiles istorijos net su ziburiu nerastum. Ten apskritai nerastum meiles istorijos :). JOS ten NERA!!!:) man patiko Asjos (vienos is pagrindiniu heroju) cinizmas, kandumas, hipiskumas. Patiko siuzeto vingiai. Patiko netradiciniai veikejai (su savo keistenybem). Taigi viska sumetus i kruva- rekomenduoju!
Salomėja
Pažiūrėjau savo aprašymą dar kartą. Na lyg ir nerašiau, kad knygoje buvo kokia nors banali meilės istorija.
Sokratas
Meksikietiskos muilos operos- tik apie meile 🙂 Ei, as brukstelejau savo nuomone ir tiek! 🙂 Siaip ar taip tavo puslapis geriausias apie perskaitytas knygas 🙂 tikrai!!! 🙂
Salomėja
Meksikietiškose muilo operose neapsieinama be meilės, bet pasižymi jos ir plačiomis giminėmis, šekspyriškomis nesantaikomis ir kitais velniais. Bet nelabai jau pamenu šią knygą, tik įspūdį, kad nesužavėjo.