Philippe Besson “Rudenėjant”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: Pasižiūrėkite į viršelį. Taip, čia tas nuostabus paveikslas “Nighthawks”. Būtent dėl viršelio mane patraukė ši knyga, o dar parašyta, kad paveikslas ir įkvėpė ją. Baras, moteris raudona suknele ir trys vyrai. Jau vien šitai skamba nuostabiai.
Knyga tiesiog neįmanomai paprasta. Keli pokalbių sakiniai ir personažų mintys. Viskas kas pasakyta sutilptų gal tik į 10 frazių, panašių į “Nežinau nuo ko pradėti”, “Seniai nesimatėme”, “Aš tau paskambinsiu”. Nė vieno nereikalingo žodžio. Bet jausmų tiek, kad vietomis net darėsi silpna. Visiškai netipinė meilės istorija. Labai gaila, kad taip greitai baigėsi.
Ir šiek tiek vilties pabaigoje.
Oficialiai: „Rudenėjant“ – trečioji jo knyga. Autorius sako, jog ją sukurti jį paskatino Edwardo Hopperio paveikslas, kurį keletą kartų matė Čikagoje, o paskui įsigijo reprodukciją. Žiūrėdamas į moterį raudona suknele, sėdinčią kavinėje su trim vyrais, jis pajuto nenugalimą norą papasakoti tos moters ir trijų vyrų istoriją. Gal todėl, kad autorius buvo įkvėptas paveikslo, romanas labai tapybiškas. Rodos, čiuopte apčiuopi tą mirusio sezono sunkumą, herojų jausmų intensyvumą ir tylą, iš kurios nuausti jų gyvenimai.
Puslapių skaičius: 164
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2012 04 19