Sergej Lukjanenko, Nik Perumov “Ne drakonų metas”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: pirma: mane atbaido knygos su užrašais “Tolkieno mokiniai” mat aš jo visai nemyliu.
antra: mane atbaido knygos, kurias parašė du ar daugiau autorių, ypač jei vieno pavardė yra garsi.
trečia: mane traukia žodis “drakonas”, tada tikiuosi ir trolių ir nykštukų ir kitų gerų dalykų.
ketvirta: knyga labai neišbaigta, skysta, siužetas neverčia skaityti kol baigsi.
penkta: čia yra labai gerų bajeriukų.
šešta: man labai patinka tas magijos pasaulis sumišęs su įprastu – traukiniai ten visokie ir t.t.
septinta: nugis susižavėjau kačių klanu.
aštunta: kai atmeti visus neigiamus dalykus lieka visai fun.
Oficialiai: Yra pasauliai, kur saulė žalia, o smėlis juodas. Yra – kur kalnai iš skambančio krištolo, o upės plukdo tyro aukso vandenį. Yra tokie, kur sniegas kraujo spalvos, o kraujas – baltas kaip sniegas. Yra pasauliai, kur pilys nenoriai užleidžia vietą milžiniškiems daugiaaukščiams, o yra ir tokie, kur daugiaaukščiai jau seniai pamiršti, o ant jų griuvesių kyla naujų pilių sienos. Yra pasauliai, kur saulė geltona kaip drakono vyzdys, žolė žalia, o vanduo skaidrus. Tenai į žydrą dangų kyla akmeninės pilys bei betoniniai statiniai, ten paukščiai veržiasi aukštyn, o žmonės šypsosi vieni kitiems. Išmušė lemties valanda ir Vidurio Pasaulis pašaukė žmogų iš Išvirkščio Pasaulio. Mirtinose grumtynėse su Keturių Stichijų burtininkais, jis privalo užvaldyti magišką Galią ir atlikti neįtikėtiną misiją.
Puslapių skaičius: 368
Knyga iš bibliotekos
Perskaityta 2012 03 28