Rugpjūčio antrą dieną aš savo instagramo profilyje pradėjau projektą #365happydays.

Nieko didingo, nieko nepaprasto. Pagrindinė mintis – kiekvieną dieną pastebėti kažką pozityvaus. Kadaise jau buvau nėrusi į iššūkį 100 dienų – 100 nuotraukų. Bet tą kartą jį mečiau, nes jaučiau kažkokį spaudimą. Pagaudavau save, kad neturiu fotografijos, kad nežinau, ką įkelti, tą jausmą, kad labiau reikia nei noriu.

Dabar gi viskas kiek kitaip. Mano projektas neturi jokių taisyklių. Tiesiog kiekvieną dieną turiu paskelbti nuotrauką ir mintį, apie kažką pozityvaus. Foto neturi būti nauja, neturi derėti prie tinklelio, net ir pastebėjimai nebūtinai tos dienos.

Koks to tikslas? Vieni žmonės rašo dėkingumo dienoraščius. Kiti gi ir taip visada randa dėl ko džiaugtis gyvenimu. O aš pastebėjau, kad per darbus, treniruotes, elementarią buitelę, kartais užsiliuliuojame mintyse, oi kaip sunku, oi kaip pavargau, oi kada čia ateis atostogos/savaitgalis/ramesnė diena. Tačiau stabtelėjus ir geriau pagalvojus, žiūrėk ir oras geras buvo, ir ledai skanūs, ir treniruotė vykusi, ir gerų plaukų diena, ir katinukas glaustosi, ir pirkiniai džiugina, ir dovanų gavai ir darbe padarei visokių gražių dalykų. Tik kodėl tai užsifiksuoja ne taip stipriai? Kodėl blogus nutikimus tik vardintume ir vardintume?

Tad štai, tam kad sustiprinčiau jausmą, pastebėčiau gerus dalykus ir jais pasidžiaugčiau ir pildau savo #365happydays. Kviečiu sekti jei to nedarote.

O jūs ar turite kažkokią sistemą (pvz., dienoraštį) pastebėti, koks fainas tas pasaulis ir kasdienybė? O gal pavyksta natūraliai?

Veni Vidi Facebook
Veni Vidi Instagram
Veni Vidi Knygos Facebook
Veni Vidi Knygos Instagram