342(15) Sarah Waters "Svetimkūnis"

Estimated read time 2 min read

Sarah Waters “Svetimkūnis”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: būna gi ir šiais laikai išleistų nekišeninio formato, bet smulkaus šrifto knygų. Šita tokia. Viršelis sako, kad nominuota Booker premijai. A) aš nežinau kas tai yra (ir turbūt nenoriu žinoti). B) tai mane atbaido. Visokios premijos grasina nuobodumu.
Knyga man patiko. Negaliu pasitelkti dažnai naudojamo “įtraukė”. Nes nei įtraukė nei ką. Pačiai teko visą šitą darbą nudirbti. Ir dirbau su malonumu. Istoriją pasakoja daktaras, kurį pokario laikais iškvietė į griūvantį dvarą gydyti tarnaitės. Po truputį jis tapo šeimos draugu ir iš arti stebėjo siaubukus. O knyga turi tą ramių siaubo istorijų poskonį. Tik ir lauki kol kas nors nutiks. Kol tas namas ką nors iškrės. O autorė leidžia pasirinkti ar tikėti viena, ar kita puse. Kažkaip primena Daphne Maurier tik geriau.
Oficialiai: Iš kadaise klestėjusios senos Anglijos dvarininkų Eiresų šeimos belikę trejetas: senoji ponia Eires ir du jos vaikai – sūnus Roderikas bei dukra Karolina, kurie po Antrojo pasaulinio karo iš paskutiniųjų stengiasi išlaikyti paveldėtą smunkantį ūkį ir XVIII a. laikų dvaro rūmus, vadinamus Handreds Holu, pamažu yrančius, bet vis dar menančius savo buvusią šlovę.
Šviesesnius dvaro laikus iš savo vaikystės prisimena ir daktaras Faradėjus, anuomet buvusios Eiresų dvaro tarnaitės sūnus, o dabar tapęs Handreds Holo šeimos gydytoju, Karolinos Eires sužadėtiniu, paslaptingų, nepaaiškinamų nutikimų senuosiuose rūmuose liudininku ir šios gotikinės istorijos pasakotoju.
Puslapių skaičius: 416
Knyga pasiskolinta.
Perskaityta 2011 12 10

2Comments

Add yours

+ Leave a Comment