332(5) Neil Gaiman "Anansio vaikai"

Neil Gaiman “Anansio vaikai”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: sakyčiau, kad nustebau dėl to jog knyga labai patiko. Būtų melas, nes jau senų seniausiai buvau įtraukusi ją į geidaraščius. O čia gi patenka tik tos, kurios tikrai tikrai patiks (pirmas sąrašas), arba greičiausiai patiks (antras sąrašas). “Anasio vaikai” gerokai linksmesnė už “Amerikos dievus”. Krizenau ir krizenau. Bent jau iki knygos vidurio, mat tada kažkaip radėjo rašytojas labai skubėti ir daugiau dėmesio skirti veiksmui, o ne linksmumėlei.
Pagrindinis herojus – nevykėlis Storulis Čarlis, kuris visai nėra storas, bet turi tėvą, kurio gėdijasi. Padėties vėliau nepataiso ir naujas faktas: tėvas yra dievas. Ale gi toks dievas, kurio visi kiti dievai nekenčia. Nieko gero. O čia dar pasirodo brolis, kuris viską sugadina. Ir prasideda nutikimai.
Žinot, o man labai patiko skyrių pavadinimai. Tokių jau retai pasitaiko. Antai tokie kaip “Ketvirtas skyrius. Kuriame vakaras pasibaigia vynu, moterimis ir dainomis” arba “Vienuoliktas skyrius. Kuriame Rouzė išmoksta sakyti nepažįstamiesiems “ne”, o Storulis Čarlis įsigyja žaliąja citriną“.
Oficialiai: Šis pasakojimas prasideda paprastai. Storulis Čarlis Nansis – drovus finansininkas, nykias dieneles stumiantis eilinėje Londono kontoroje. Jam gerai sekasi su skaičiais, bet prastai su merginomis. Aplinkiniai jo nepastebi, o viršininkas negailestingai išnaudoja. Nieko ypatingo? Palaukit, viskas tik prasideda. Vieną vakarą karaokės scenoje dainuodamas miršta Storulio Čarlio tėvas, senasis Nansis… ir gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis.
Storulis Čarlis nustemba ne mažiau už skaitytojus, sužinojęs, kad jo tėvas – ne šiaip sau tėvas. Jis – voras Anansis, archetipinė Karibų dievybė, maištinga dvasia, jaukianti socialinę santvarką, kurianti gėrybes tiesiog iš giedro dangaus ir negailestingai erzinanti priešus. 
Pagaliau Storulio Čarlio gyvenimas tampa kur kas įdomesnis… ir kur kas pavojingesnis: prie jo namo durų išdygsta niekada nematytas brolis – šaunus, šmaikštus, žavus, kaip tik toks, koks visada svajojo būti Storulis Čarlis. Kartu su brolio pasirodymu ima megztis keistas ir paslaptingas, juokingas ir įpainiojantis pasakojimo voratinklis. 
Puslapių skaičius: 384
Knyga nuosava.
Perskaityta 2011 11 09