Patricia Wentworth “Leterių sodyba”
Mano įvertinimas: 1/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: esu didelė detektyvų mylėtoja, tačiau niekada nesižavėjau Agata Kristi. Tiesiog man jos personažai – Puaro ir ta teta – nelabai. Nors visa kita tobula, skaičiau, įsitraukdavau. Tačiau gerbėja netapau. Wentworth ragis yra panaši detektyvų kepėja. Ir vėl gi viskas labai smagu: laikotarpis, retro stiliaus personažai, niūrioji Anglija, meilės intrigėlės… Bet man nepatinka panelė Silver. Ne dėl to, kad vaizduojama, kaip nuobodi preciziška senmergė, kuri tik mezga kojines ir klausydama viską išnarplioja. Gal todėl, kad visi ja žavisi, nors pagal aprašymą turėtų baisėtis :). Tiesa, kai kas bando… Taigi, pagrindinis personažas man nepatiko. O pati istorija greita ir nenuobodi. O ir leidimas – pradinukiškas.
Oficialiai: Viešėdama Londone Luiza Leter apsilanko pas būrėją, kuris ją įspėja saugotis nuodų. Šio perspėjimo niekas nepaiso, tačiau neilgai trukus paaiškėja, kad ponios Leter gyvybei išties gresia pavojus. Tai paskatina ją dievinantį vyrą Džimį Leterį slapta nuo žmonos kreiptis pagalbos į panelę Silver. Bet ir jo rūpestis negali apsaugoti Luizos nuo jos pačios – tik ištekėjusi, Luiza ima ardyti visą nusistovėjusią vyro sodybos tvarką, išnaudoja giminaičius ir planuoja atleisti senuosius tarnus. O kur dar vyro pusbrolis, su kuriuo Luiza seniau turėjo romaną, ir pusbrolį įsimylėjusi Džimio įseserė… Regisi, aplink Luizą Leter – vieni priešai. Todėl jos mirtis nieko nenuliūdina – bet panelei Silver užmena dar vieną mįslę…
Puslapių skaičius: 358
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2011 11 01