322(106) Herbjørg Wassmo "Šimto metų istorija"

Herbjørg Wassmo “Šimto metų istorija”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: labai bijau biografinių knygų. Tada labai nusiviliu. Šimtus kartų pasakojau, kaip tai buvo su Allende po “visos mūsų dienos”. Rijau jos knygas, o dabar net nupurto kokią “Paulą” pamačius ir nesinori imti. To labiausiai bijojau imdama šią. Bet Wassmo turbūt tiesiog per daug šiaurietiška, kad būtų višta ir sunervintų.
Į šimtą metų telpa trys moterys. Rašytojos prosenelė – svarbiausia persona. Ištekėjo už nemylimo, bet visada jį mylėjo. O laimei trukdė tolimesni troškimai: būti gydytoja, būti aktore, būti…
Dvyliktoji prosenelės duktė – rašytojos senelė. Mylinti savo ligotą vyrą ir vaikus žiūrinti, kaip į visą graužiančius skėrius. O jų turi dešimt. Savotiškai laiminga, kad vyras suserga, nes gali pakeliauti iki sostinės. Jo gydyti.
Dešimtoji senelės dukra – rašytojos mama. Naujesni laikai, didesnės svajonės, mažiau vaikų, žiauresnis vyras.
Ir mergaitė – būsima rašytoja. Štai kodėl tos prievartos kupinos knygos tokios tikroviškos. Štai kodėl ta gėda tokia įtikinama. Patirta. Nutylėta. Iškentėta.
O 19 amžiaus Norvegija tikrai nekvepia romantika. Vien tik vėjai, jūros, akmenys ir silkių kvapas. Žvarba žvarba žvarba. Net šalta skaityti. Susisiekimo priemonės tarp kaimų – įvairių dydžių valtys. Valtys audringose jūrose. Vaikai irkluoja gydytojo ar kunigo, moterys irkluoja apsipirkti ar aplankyti artimųjų. Brrr. O autorės šeimyna vaisinga. Po 12-10 vaikų. Suprantu, nebuvo apsaugos priemonių, o tokioje šalyje norisi šildytis po kailiais :), tačiau na… stebuklus darančių kaimo bobučių turbūt visur būdavo…
Knyga patiko. Baimės nepasitvirtino.
Priedas: miela leidykla, gal metas priimti naują viršelių dizainerį? Kuris bent jau knygą perskaitytų ir nepastatytų pusnuogės (tais laikais, toje šalyje) mergiotės prie jūros. O ką jau kalbėti apie kitas pastarojo meto naujas knygas, kad ir Austen “Įtikinėjimas”.
Oficialiai: Rašytojos prosenelė, senelė ir motina – tai Sara Susanė, Elida ir Jordisė. Romanas „Šimto metų istorija“ pasakoja apie jų gyvenimus, pagimdytus vaikus, vyrus, kuriuos jos mylėjo, ir tuos, kuriuos jos gavo. Knygos herojė nuo gyvenimo realybės slapstosi tvarte. Kad būtų lengviau viską ištverti, geltonu pieštuku rašo dienoraštį. Mergaitė pasaulį išvydo 1942-aisiais, o prieš šimtą metų gimė stiprioji Sara Susanė, jos senelė, vėliau pozavusi angelą Lofoteno katedros altoriaus paveikslui.
Puslapių skaičius: 456
Knyga nuosava.
Perskaityta 2011 10 17