310(94) Isabel Abedi "Kuždesys"

Isabel Abedi “Kuždesys”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: reklama veikia. Nors knyga išleista senokai, nieko apie tokią autorę nežinojau, kol čia visi nepuolė skaityti naujesnių kažkokių veikaliukų. Tai pavardė pasidarė matyta (nors man vis į Allende panaši) ir bibliotekoje įsimečiau į maišą :). Ir visi geros literatūros mėgėjai intelektualai jau gali imti ir baisėtis. Knyga man patiko. Net krepšinio nesinorėjo žiūrėti. Ji turbūt paaugliška. Nors regis knygos į paaugliškas ir suaugusiems skirstomos tik pagal tai ar pagrindiniai veikėjai yra jauni ar ne. Bet kaip tada Picoult? Ten irgi dažnai veikia paaugliai. Ai nesvarbu. Žodžiu, knyga man sukėlė nostalgija. Jaunesniam amžiui skirti detektyvai buvo tas dalykas, dėl kurio aš praleisdavau pamokas dailės mokykloje ir šiaip nepadarydavau namų darbų. Tai va. O visa kita banalu.
Oficialiai: Kuždesys – šitaip Noa pakrikštija penkių šimtų metų senumo pridulkėjusį namą kaime, kur jai teks atostogauti su mama. Šis senas pastatas dvelkia kažkuo nejaukiu, tarsi lauktų, kol kas nors įmins jo paslaptį. Tačiau tai, rodos, jaučia tik Noa.O tada įvykiai pasipila vienas paskui kitą: pirmiausia – pažintis su Davidu, žaliaakiu vaikinu iš kaimo, kuris priverčia Noa širdį plakti pašėlusiu greičiu. Po to tas žaidimas – žaidimas, kuris viską pakeis. Paakinti aplinkinių Noa ir Davidas surengia spiritizmo seansą. Tik šiaip norėjo pastumdyti lėkštę, bet, regis, iš tiesų į juos prabilo dvasia. Tai mirusios Elizos siela, kuri teigia, jog mergina prieš trisdešimt metų buvo nužudyta šio namo palėpėje. Noa ir Davidas sutrikę – ar juos apgauna juslės, ar tikrai namas slepia paslaptį apie nusikaltimą? O ką gi reiškia mįslingasis Elizos mylimas brangakmenis? Visi pėdsakai veda Noa ir Davidą į tą pačią vietą – užrakintą Kuždesio palėpę…
Puslapių skaičius: 277
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2011 09 11