300(84) Nancy Geary "Atgailautojai"

Nancy Geary “Atgailautojai”
Mano įvertinimas: 1/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė:  tram pam pam, trisšimtoji šiukšlynėlio knyga 🙂 Ir nieko gero. Detektyvas. Detektyvai yra gerai. Detektyvus faina skaityti net jei jie nėra gerai susukti :). Net jei labai nuspėjami nuo a iki ž. O nuspėjama tai jau iš oficialaus aprašymo :).  Bet užtatai nedirgina, nereikalauja susikaupimo, dėmesio ir viso kito ten. Visada man įdomu iš kur leidyklos traukia tokias knygas ir kodėl. Būna trys viename rinkinyje? Perki kokią Sandrą ir priedo dar gauni Nencę? Bet per daug jau sukritikavau. Labai blogai irgi nėra.
Oficialiai: Frensė Pret, buvusi prokurorė, po staigios pamotės mirties bando nusiraminti ir pamažu vėl sugrįžti į savo įprastą darbo režimą ir ramų asmeninio gyvenimo užutėkį. Kvietimas atvykti į pusseserės vestuves ir paviešėti prie vandenyno atrodo pasiekęs pačiu laiku. Malonūs vaikystės prisiminimai apie išpuoselėtus giminaičių namus garbingų Naujosios Anglijos šeimų rojuje traukia apsilankyti.
Iš tiesų, viskas čia atrodo kaip buvę. Tik patyrusios teisininkės dėmesį atkreipia keletas keistokų dalykų: pusseserė Houp prieš vestuves atrodo pernelyg sutrikusi ir klausinėja tiesiog nederamų laimingai nuotakai klausimų. Negana to, jos sesuo Penelopė kažkodėl demonstruoja savo prastą ūpą. Galiausiai Frensė kaip ir visi svečiai stebisi, kodėl taip ilgai bažnyčioje nepasirodo jaunoji?
O tada, vestuvių dieną aptikus nužudytą pusseserę Houp, jau daugelį užgriūva klausimai. Ir vienas iš jų svarbiausias: ar tiriančiai nusikaltimą Frensei pavyks pridengti šiurpias šeimos paslaptis ir apsaugoti ją nuo negailestingos arogantiškos turtuolių visuomenės paniekinimo?
Puslapių skaičius: 296
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2011 08 25