Baimė nr. 1: sufeilinsiu ką nors su mokesčiais bei prievolėmis
Kai buvau įmonės vadovė aš samdžiausi buhalterį, nes esu įsitikinusi, kad kiekvienas turi dirbti savo srityje. Jei kažką sufeilindavau, pvz., su įmokų kodais, tai jis ir aiškindavosi su dūsaujančiomis VMI ar Sodros tetomis. Dabar gi esu pati viena. Atrodytų nieko sudėtingo. Pilna skaičiuoklių. Aš pati apskaitai naudoju cflow sistemą. Patogu išrašyti sąskaitas, susivesti išlaidas, automatiškai pildosi IDV žurnalas, rodoma PVM ribos skaičiuoklė, o mokesčių deklaracijų metu jie net turi vedlį „tą skaičių įrašykit ten, šitą šen“.
Atrodytų kaip ir viskas ok. Kas mėnesį susimoku PSD, metų pradžioje deklaruoju mokesčius ir tiek žinių. Bet niuansų daug. Pvz., tik neseniai sužinojau, kad jei į ES šalis bendrai per metus parduodi daugiau nei už 10k, tai privalai kiekvienai tų šalių mokėti PVM, net jei nesi PVM mokėtojas. Kol kas neaktualu, bet nedžiugina, kad pasiekus tokią ribą už užsienietiškus užsakymus gaučiau apie +-20% mažiau. Ir čia jau iš to, kas lieka atėmus mokesčius, nes PVM į sąnaudas gi neįrašysi. Dar labiau baugina KAIP ten viską reiktų mokėti, nes sistemos tikrai nėra draugiškos kiekvienai kirpėjai, virėjai, vertėjai, pardavėjai, rašytojai ar bet kam kitam, kas nesisuka finansų pasaulyje.
O štai, kad ir pernai. Deklaravau mokesčius, susimokėjau GPM bei PSD ir VSD. Po to, kažkokios mistinės nuojautos vedina naršau Sodros savitarną ir randu, kad turiu permokos. Aiškinuosi kodėl. Pasirodo, kad dirbau nepilnus metus ir man galima nemokėti mokesčių. Žodį „galima“ aš suprantu tiesiogiai. Galima nemokėti, galima ir mokėti ir už tai kažką gauti (draudimo, stažo, whatever ko). Tačiau ne. Pakibo tie pinigai. Klausiu, tai gal įskaitysit kitais metais, kai turėsiu mokėt? Nope. Atsako: „tai laisvosios lėšos, jei norit susigrąžinti, rašykit prašymą“. Laisvosios what? Na susigrąžinau, šiek tiek pasidėjau kitiems metams, nusipirkau telefoną. Bet atrodė viskas aišku, viskas sklandu ir sufeilinau.
Kaip kovoju su šita baime? Stengiuosi visada bent viena ausimi klausyti, kas vyksta IDV veiklos padangėje. Jei pamatau, kokį durną su tuo susijusį klausimą mano sekamose grupėse, suskaitau komentarus. Kartais paklausinėju savo ex buhaterį. Atidėdama mokesčiams (aš kiekvieną mėnesį atidedu, kad deklaruojant turėčiau tiek kiek priklauso) primetu +10% netikėtumams.
Baimė nr. 2: per mėnesį nesurinksiu pragyvenimui reikalingų lėšų kiekio
Šita baimė nėra nauja. Jau ir įmonėje aš pergyvenau ar pavyks man su tais atvirukais padaryti pardavimų, padengiančių Sodros grindis (apie 140 EUR) ir buhalterio atlygį. Apie save daug negalvojau, nes gi freelancinau rašydama. Ten atlygis priklausė nuo parašytų tekstų kiekio, o aš turėjau jų planą ir žinojau, kad darbo yra keliems mėnesiams į priekį. Buvo ramiau. Tačiau, kai meti tegul ir menkai mokamą, bet stabilias pajamas generuojantį darbą ir nusprendi imtis tik savo versliuko, tai natūralu, kad uždirbti reikia ne mažiau.
Atrodytų vis pakuoju ir nešu į paštą siuntinius. Tačiau mano prekės pigios, o antkainis nedidelis. Išlaidų irgi daug. Pvz., vien Paypal mokesčiai už įmokų surinkimą praeitą mėnesį sudarė daugiau nei 100 Eur. Reklamai irgi atitenka panaši dalis. Keliais centais (6%) teko branginti atvirukus, nes man spauda dėl popieriaus kainų kilimo pabrango apie 30%. Daugiau branginti nedrįsau.
Tuo tarpu vienas mano konkurentų (etiškai dirbančias atvirukų el. parduotuves vadinu kolegomis) klientus vilioja ir mažomis kainomis ir surask 10 skirtumų tarp spalvų, motyvų ir net klaidų žaidimais. Jau daug metų taip.
Taigi, natūralu, kad baisu. Ar pasiseks, ar pirks mano produktus, ar žmonėms patiks? O jei niekam nebus įdomios naujienos? O jei visą savaitę nesulauksiu nė vieno pirkėjo? Aš turiu nusimačiusi sumą, kurią noriu pasiekti kiekvieną mėnesį ir ją pasiekusi galiu pasakyti „uf“, išsisukau. Tai nėra turtai, bet atskaičius sąnaudas ir mokesčius įsipaišau į minimumą :). Vasario tikslą pasiekiau vakar. Kadangi jau mėnesio pabaiga, tai buvau pradėjusi prakaituoti. Tačiau, ką darysiu kovą?
Kaip kovoju su šiomis baimėmis? Semiuosi įkvėpimo iš kitų. Mano influenserė iš Airijos neseniai išdavė, kad būna ir pas ją labai juodų savaičių. Tą laiką ji išnaudoja kitiems darbams: dizainų kūrimui, soc. tinklų turinio ruošimui, finansų tvarkymui. Stengiasi nepanikuoti, nes geri ir blogi periodai užeina bangomis. Svarbu dirbti ir tikėti. Tad taip ir kovoju – dirbu, kuriu, ieškau naujų motyvų produktams.
Vien tuo sotus nebūsi, todėl bandau susibalansuoti finansus. Pvz., sausis buvo gana sėkmingas, tad dalį lėšų permečiau į kitą mėnesį kaip buferį ir ketinu taip elgtis ir toliau. Nežinau kaip savo pinigus tvarko kiti mažų verslų savininkai ir freelanceriai. Aš turiu IV veiklai skirtą sąskaitą, taip pat įmokų surinkimo sąskaitas Paypal ir Payseroje. Mėnesio gale viską susivedu į pirmąją. Susiskaičiuoju mokesčius ir juos permetu į mokesčiams skirtą neliečiamą sąskaitą. Iš to kas liko sau susimoku „algą“ į kortelės sąskaitą, kažkiek palikdama IV sąskaitoje minėtam buferiui. Na, o tą algą dar po to dalinu į einamuosius ir taupymo pinigus :D. Kaip darot jūs, jei dirbat savarankiškai?
Baimė nr. 3: o kaip atostogos? Darbostogos?
Esu viena ir neturiu kam savo veiklos palikti atostogų metu. Tai ką, niekada nebeatostogauti? Viską uždaryti, numoti ranka ir eit degintis (jei reiktų per atostogas degintis, aš maldaučiau, kad man leistų dar padirbti)? Šiaip aš taip ir darydavau. Nes turėjau kitų veiklų, kurias galėjau daryti per darbostogas arba bent žinojau, kad grįžus tie darbai lauks. Ką daryt dabar? Štai gegužę, jei niekas nepasikeis (bilietai jau yra), laukia 3 savaitės Ispanijoje. Darbostogos, nes visi žmonės, su kuriais važiuoju, dienomis dirbs įprastą savo darbą. Dirbsiu ir aš, planuoju pasidaryti maketus iki pat metų galo, įskaitant ir kalėdinius. Bet vienintelis darbas, kurio negaliu išsivežti – pakavimas ir siuntimas.
Kaip kovoju su šiomis baimėmis? Stengiuosi susidėlioti prieš ir po atostoginę strategiją. Kada leisiu naujienas, ar darysiu akciją ir t.t. Tikiuosi tuos laikotarpius pragyventi su minimalia žala. Ar pavyks? Nežinau!
Nuotraukoje naujas produktas – viniliniai lipdukai. Aktualūs tikrai ne vien pašto gerbėjams. Tokius klijuoja ant motociklų, mašinų, riedlenčių, kompiuterių ir kitur. Jei prireiks – pasidairykit. Vakar įkėliau primus penkis, kai kurie – tobula dovana kelionių ir gamtos fanams. Ateityje bus ir daugiau.
Tiek šį kartą. Komentaruose galite pasidalinti savo profesinėmis ar asmeninėmis baimėmis, bei kaip su jomis kovojate. Visada smagu padiskutuoti.
Apie visus įrašus iš karto sužinosite Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.
Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.
#REKLAMA
Noriu pakomentuoti dėl VMI ir kitų įstaigų keliamų baimių: kurį laiką ir man visi šie dalykai kėlė šiurpą, nes Lietuvos finansų sistema yra sudėtinga, eilinis savo pajamas/išlaidas deklaruojantis gyventojas turi daug ir nuosekliai domėtis, ir dar suprasti įvairius buhalterinius terminus. Baimė išnyko, kai buvau suklaidinta VMI konsultantės 😀 Kažkaip tada supratau, kad visur dirba žmonės, visur pasitaiko klaidų, aš kenkėjiškos veiklos nevykdau, piktybiškai mokesčių nevengiu/neslepiu, tai ko čia sukti galvą. Suklysiu, pasitaisysiu, viskas 🙂 Sėkmės veikloje!
Alma, aš irgi panašiai galvoju! Tačiau kartais vistiek lenda baimelė, kad ko nors nesužinosiu, nežinojimas neatleis nuo atsakomybės ir gausiu kokią nepakeliamą baudą 🙂
Tai gal čia normalus jaudulys? Va tie, kurie milijonus “suka”, tai nepanašu, kad kažko bijo 😀
pas mane baimės labai panašios, nes jau visai neužilgo nusitrauksiu nuo darbo sutarties grandinės 😀 bet čia irgi apgalvotas sprendimas, noriu pabandyt. pajamas deklaruoju jau keturis metus, kol kas nebuvo jokių bėdų apart kažkokios skolos nedamokėtos, bet ačiū die, kad ten iki 5 eur ta skola buvo – na, bet skambutis iš vmi išgąsdino 😀 bet irgi kaip tu darau taip, kad iš karto atsidedu mokesčius, kai gaunu didesnę sumą – pasidedu didesnę nejudinamą sumą taip pat “rezervui” jei netyčia kažką būčiau praleidusi.
raminu save vienu dalyku – bet kada, jei ir nesiseks, galima vėl susirast etatą su darbo sutartim 😀 tas saugumas samdomam darbe tik iliuzija, nors ir turi tą sumą minty, kurią gausi, žinai, kad joje ir liksi artimiausius metus jei nieko nesiimsi daugiau 😀
tai linkiu sėkmės tvarkantis su baimėmis, viskas bus gerai)
Dėl 2) – nežinau konkrečios jūsų šeimyninės situacijos, tai pakomentuosiu bendrai. Jei esi poroje, tai rizika sumažėja iš kokių 90% iki 10%, nes kad ir kas nutiktų su versliuku, bus kitas šeimos narys su pajamom. (Na nebent yra rimti bankiniai įsipareigojimai, tada liūdniau, minimumo gali ir nepakakti).
DaliaM, nebloga ta mūsų situacija. Tačiau aš bent iliuzinį saugumo jausmą galiu jausti tik pagalvodama ar išgyvenčiau, kad ir labai kukliai, viena, jei tektų.