274(58) Torbjörn Flygt "Akmenų spardytojas"

Torbjörn Flygt “Akmenų spardytojas”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: Atrask save: paprastas daugiabutis; vieniša motina su dviem vaikais; noras turėti tėtį; dėdė, motinos brolis, kurio šeima yra geresnė, darnesnė, turtingesnė, esnė; tėtis, kuris pažada, kad grįš, bet Kalėdų išvakarėse nusprendžia likti su kita šeima; gatvės berniukų muštynės; barniai tarp brolio ir sesės bendrame kambaryje; mama, kur visada supranta; pirmosios cigaretės, merginos, vaikinai; sunkumai turtingųjų mokykloje; mama bedarbė po didelės korporacijos griūties; dukra su vedusiu vyru; nauja vieniša mama… Ir t.t. Knygą skaičiau ilgai ilgai. Nes nėra kur skubėti. Tiesiog pasaulis, kuris aplink mus. Paprasčiausia buitis. Žiūrėkit oficialų aprašymą, jis labai tikslus.
Vienu sakiniu: savotiškas stilius primena, kad skandinavų rašytojai yra genijai.
Oficialiai: Gyveni visuotinės gerovės valstybėje? O kaip buvo anksčiau? Kuklus butas priemiesčio daugiaaukštyje ir svajonė apie automobilį? Kas tada galėjo mėgautis turtais, jei net patį „Transports“ firmos generalinį direktorių Hasę Eriksoną išmetė iš darbo už poilsį Kanarų salose? O dabar statomi prabangūs būstai su vaizdu į jūrą, ir turi žūtbūt įrodyti, kuo nors esąs. „Magnum“ ledai – jau per skanūs dalytis, o didžiausia tavo svajonė – pabūti Robinzonu negyvenamoje saloje ar aptarti savo asmeninės higienos problemas stikliniame akvariume.
Kokie buvome tada? Ir kodėl dabar esame tokie, kokie esame?
„Akmenų spardytojas“ – tai pasakojimas apie paprastų švedų Kraftų šeimą: apie Juhaną, jo gabią, bet vienišą seserį Moniką ir jų motiną, besiplėšančią kojinių fabrike, kol pats fabrikas tampa nebereikalingas. Apie tai, kaip sunku, stokojant pasitikėjimo, įveikti save ir nuspirti visus akmenis sau nuo kelio.
Tai, ką Švedija, ši visuotine gerove stebinanti šalis, patyrė, prasidėjus ypač sparčiai ekonomikos plėtrai, mes patiriame dabar.
Kai žmonės nespėja koja kojon su gyvenimo pokyčiais, jie desperatiškai ieško naujos tapatybės, o neradę savęs puola į neviltį. Nepaisant švediškų realijų, ne vienas skaitytojas šioje knygoje tikrai atpažins save.
Puslapių skaičius: 471
Knyga nuosava.
Perskaityta 2011 06 17